Rūdninkų giria

Rdninkų girià yra Šalčininkų rj., Varėnos rj. ir Vilniaus rj. savivaldybių teritorijose, į pietus ir rytus nuo Baltosios Vokės. Plotas 37 500 ha, mišku apaugę 26 000 hektarų. Susideda iš 23 miškų, didžiausi: Dargužių, Jašiūnų, Girios, Nevainionių, Pirčiupių, Rakliškių, Rūdninkų, Sėlų, Valkininkų, Žygmantiškių. 67 % masyvo yra valstybinės reikšmės miškai, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų, Varėnos regioniniams padaliniams (iki 2018 priklausė Šalčininkų, Valkininkų, Vilniaus miškų urėdijoms) ir Krašto apsaugos ministerijai, kiti miškai – privatūs. Masyvo rytinę dalį kerta Vilniaus–Lydos geležinkelis. Per miškus eina plentai iš Vilniaus į Druskininkus, Eišiškes, Šalčininkus. Girios pietinėje dalyje teka Šalčia, per girią – Šalčios intakas Visinčia, per šiaurinę dalį – Merkys su keliolika intakėlių.

Rūdninkų giria (Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje)

Rūdninkų girios brukniašilis

Masyvo viduryje yra Šulnio ir Kernavo ežerai. Iš Kernavo ežero į Visinčią teka Kernavė. Reljefas lygus, vietomis kalvotas ir banguotas. Yra įlomių, kuriose susidarę šlapi medynai ir pelkės; didesniosios: Kernavo, Rūdninkų, Žygmantiškių, Macelių, Samanynės. Miško augavietės nederlingos arba derlingos, dažniausiai normaliai drėgnos, bet kartais laikinai įmirkstančios. Dalis pelkių ir šlapių medynų nusausinta. 7 % miškų yra ekosistemų apsaugos II grupės, 1 % rekreaciniai II grupės, 27 % apsauginiai III grupės, 65 % ūkiniai IV grupės. Kultūrinės kilmės medynų 24 %. Pušynų yra 62 %, eglynų 14 %, beržynų 15 %, juodalksnynų 8 %, drebulynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 30 %, pusamžiai medynai 45 %, bręstantys 13 %, brandūs 12 %. Medynų vidutinis amžius 54 m., bonitetas II,2, skalsumas 0,75, tūris 207 m³/ha, metinis prieaugis 6 m³/ha.

8 valstybiniai draustiniai: Kernavo telmologinis draustinis, Merkio ichtiologinis draustinis, Navakonių geologinis draustinis, Rūdninkų kraštovaizdžio draustinis, Šalčios hidrografinis, Visinčios kraštovaizdžio draustiniai, Zygmantiškių geomorfologinis draustinis. Girioje yra 54 miško buveinės, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių (kurtinių, tetervinų, meletų, juodųjų gandrų, mažųjų erelių rėksnių, vištvanagių, peslių) perimvietės ir lizdavietės. Masyve yra 9 kultūros paminklai: Tetervinų piliakalnis, Junduliškių pilkapynas, Senųjų Macelių pilkapynas, Pabarės pilkapynas, Kuršių akmenys su pėdomis, 1863 sukilėlių kapai, sudegintų kaimų vietoje ir žuvusiųjų atminimui Gumbo kaime pastatytas paminklinis akmuo, Pirčiupių – memorialinis ansamblis (Motinos skulptūra ir plokštė su žuvusiųjų nuo nacių Vokietijos kariuomenės pavardėmis).

Rūdninkų giria (Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje)

Istorija

Viduriniais amžiais girioje buvo geležies liejyklų, naudojančių vietinę rūdą. 1470 girioje buvo įkurti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių medžioklės namai ir žvėrynai, sunyko 17 a. per karus su Rusija. 18–19 a. daug miškų išdalyta privatiems savininkams. Miškai buvo intensyviai kertami, sunyko medžiojamoji fauna. 1831 miškuose buvo formuojamas Vilniaus universiteto studentų sukilėlių legionas, 1863 veikė sukilėliai.

II pasaulinio karo metais girioje buvo įsikūręs sovietų diversantų ir partizanų centras. Nuo 1944 Rūdninkų girioje veikė Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Lietuvos partizanai. Girioje didesnio masto organizuoto pasipriešinimo nebuvo tiek dėl geografinės miškų padėties, tiek dėl vietos gyventojų nacionalinės sudėties.

Rūdninkų miško žemyninės smėlio kopos

Sovietų okupacijos metais buvo įkurtas landšaftinis istorijos draustinis, LSSR Revoliucijos muziejaus filialas (skirtas sovietų partizanų veiklai), 1948 Rūdninkų miške, 6 km į pietus nuo Rūdninkų įsteigtas poligonas, kuris iš pradžių veikė kaip tankodromas, vėliau daugiausia naudotas karinės aviacijos pratyboms. Sovietų kariniai lėktuvai, atskridę iš Murmansko, Leningrado, Rytų Vokietijos ir kitų karinių bazių, poligone mėtė aviacines bombas, kurių vietomis išliko nesprogusių. Dėl nuolat mėtomų bombų, jų sukeltų gaisrų susidarė gilios duobės, dideli atvirų smėlynų plotai, viržynai. Auga ir retos augalų rūšys – vėjalandė šilagėlė, smiltyninis grvazdikas. 2021 Lietuvos Respublikos Seimas atkūrė Rūdninkų karinį poligoną Lietuvos ginkluotųjų pajėgų reikmėms. Atkurto poligono plotas apie 17 000 hektarų.

2355

228