rudoji dėmėtligė

rudóji dėmtligė, augalų liga. Sukelia juodgrybio (Cladosporium), marsoninos (Marssonina), kekero (Botrytis), pusausūnės (Pseudopeziza) genčių grybai. Puola įvairių augalų lapus. Ant jų būna rudų, įvairios formos ir dydžio dėmių su apnašomis arba mikroskopinio dydžio vaisiakūniais. Dobilų rudąją dėmėtligę sukelia dobilinė pusausūnė (Pseudopeziza trifolii). Lapų dėmelės apskritos, jų centre susidaro grupė rudų vaisiakūnių (apotecių). Lietuvoje labai paplitusi. Liucernų rudąją dėmėtligę sukelia liucerninė pusausūnė (Pseudopeziza medicaginis). Dėmelių pakraščiai nelygūs, lyg dantyti. Jose yra tamsiai rudų apotecių. Pomidorų rudąją dėmėtligę sukelia rudasis juodgrybis (Cladosporium fulvum). Viršutinėje lapų pusėje atsiranda iš pradžių gelsvų, vėliau rudų netaisyklingų dėmių. Apatinėje lapų pusėje dėmės būna aptrauktos pilkšvomis arba rudomis apnašomis. Plinta šiltnamiuose. Pupų rudąją dėmėtligę sukelia pupinis kekeras (Botrytis fabae). Dėmelės ant lapų būna nedidelės, rusvos, su vyšninės spalvos apvadu, ant dėmelių – pilkšva apnaša. Žemuogių (braškių) rudąją dėmėtligę sukelia žemuoginės marsoninos (Marssonina fragariae) lytinės stadijos grybas Diplocarpon earlianum. Lapų dėmės tamsiai raudonos ar rudos, netaisyklingos, su kauburėlių pavidalo vaisiakūniais (acervuliais). Apsaugos priemonės: beicuojamos dobilų, liucernų, pupų ir pomidorų sėklos; dobilų ir liucernų pasėliai anksčiau nušienaujami; šiltnamių gruntas ir darbo įrankiai dezinfekuojami, auginamos atsparios pomidorų veislės, pomidorai ir sėklinės pupos purškiami fungicidais, žemuogynai kas 2–3 m. nušienaujami ir pašalinami seni uogienojai.