rudoji nykštukė (dailininko piešinys)
rudóji nykštùkė, subžvaigždinis objektas, kurio masė yra maždaug 0,075–0,012 Saulės masių (M⨀) intervale. Tokios masės objektai yra per maži, kad juose, kaip žvaigždėse, galėtų stabiliai vykti vandenilio (1H) termobranduolinės sintezės reakcijos (protoninė‑protoninė reakcija). Pagal savo masę jos užpildo intervalą tarp mažiausios masės žvaigždžių ir didžiausios masės planetų (egzoplanetų). Jų fotosferų (paviršių) temperatūra apie 700–2500 K. Matmenys beveik nepriklauso nuo masės ir sudaro apie 0,1 Saulės skersmens. Manoma, kad rudosios nykštukės susidaro panašiu būdu kaip ir prožvaigždės: staigiai susitraukiant tarpžvaigždinių dujų ir dulkių gniužulams.
Besiformuojančios rudosios nykštukės gelmės palaipsniui kaista ir pasiekia temperatūrą, kurioje gali vykti deuterio (2H) termobranduolinės sintezės reakcijos. Tuo metu rudosios nykštukės temperatūra ir šviesis būna didžiausi (2000–2500 K ir 0,1–0,001 Saulės šviesio – L⨀). Tačiau deuterio kiekis rudojoje nykštukėje labai mažas ir greitai sunaudojamas. Po to rudoji nykštukė palaipsniui vėsta, jos šviesis mažėja ir ji tampa itin blyškiu žemos temperatūros (kelių šimtų kelvinų) objektu. Rudosios nykštukės atrastos 1995.
3018