Lotze Rudolf Hermann (Rudolfas Hermanas Lòcė) 1817 05 21Bautzen 1881 07 01Berlynas, vokiečių filosofas, psichologas. Vienas vertybių teorijos pradininkų.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1839 Leipcigo universitete baigė mediciną, 1840 – filosofiją. Nuo 1842 dėstė filosofiją Leipcigo, nuo 1844 Göttingeno (Filosofijos katedros vedėjas), 1881 – Berlyno universitete; profesorius (1844).
Idėjos
Plėtojo G. W. Leibnizo ir J. F. Herbarto filosofijos ir psichologijos idėjas. Siekė suvienyti vokiškojo idealizmo tradiciją ir gamtotyros laimėjimus, mechanistinę ir teleologinę bei vertybinę pasaulio sampratą. Pasak R. H. Lotzeʼs, kiekvienas specialusis tyrimas, be savo metodų, turi remtis ir filosofiniu tyrinėjimu, kuris siekia išaiškinti reiškinių prasmę (vokiečių kalba Sinn) ir reikšmę (vokiečių kalba Bedeutung). Skyrė sąvoką ir mintį: pirmoji praneša apibrėžiamojo dalyko objektyvią prasmę, antroji – jo reikšmingumą (vokiečių kalba Geltung) ir vertę. Būtį skirstė į loginę, realią ir transcendentinę, teigė, kad jas atitinka tiesos, tikrovės ir vertybių pasauliai. Jie skirtingi tik mаstymo lygmenyje, ne realybėje.
Rudolf Hermann Lotze
Įtaka
R. H. Lotzeʼs vertybės sampratą plėtojo neokantininkai, loginių formų objektyviąją reikšmę tyrinėjo E. Husserlis, aksiologinę problematiką – F. Nietzsche, F. Brentano, E. Hartmannas, M. Scheleris ir kiti.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Metafizika (Metaphysik 1841), Logika (Logik 1843), Medicininė psichologija, arba Sielos fiziologija (Medizinische Psychologie oder Physiologie der Seele 1852), Mikrokosmosas: Apie gamtos ir žmonijos istorijos idėjas (Mikrokosmos: Ideen zur Naturgeschichte und Geschichte der Menschheit 3 tomai 1856–64), Vokietijos estetikos istorija (Geschichte der Ästhetik in Deutschland 1868), Filosofijos sistema (System der Philosophie 2 tomai 1874–79), Psichologijos pagrindai (Grundzüge der Psychologie 1881).
384