Clausius Rudolf Julius Emanuel (Rudolfas Julijus Emanuelis Kláuzijus) 1822 01 02Köslin (dabar Košalinas) 1888 08 24Bona, vokiečių fizikas teoretikas, vienas termodinamikos kūrėjų. Londono karališkosios draugijos (1868), Švedijos karališkosios mokslų akademijos (1878), kitų šalių mokslų akademijų narys. Dr. (1848).
Išsilavinimas ir veikla
1844 baigė Berlyno universitetą. Nuo 1855 Ciuricho politechnikos mokyklos, nuo 1867 – Würzburgo, nuo 1869 Bonos universiteto profesorius. Per Prancūzijos–Prūsijos karą organizavo skubiosios medicinos pagalbos būrį. Buvo sužeistas mūšio metu ir tapo neįgalus.
Mokslinė veikla ir atradimai
Darbai iš termodinamikos, molekulinės fizikos, garo mašinų teorijos, teorinės mechanikos, matematinės fizikos. Plėtodamas N. L. S. Carnot idėjas tiksliai suformulavo šilumos ir darbo ekvivalentumo principą. 1850 atskirai nuo W. J. M. Rankine’o suformulavo pirmąjį termodinamikos dėsnį. Aprašė garo mašinos idealųjį darbo ciklą (Rankine’o ir Clausijaus ciklas). 1854 pateikė antrojo termodinamikos dėsnio formuluotę uždariesiems grįžtamiesiems, 1862 – negrįžtamiesiems procesams. 1865 pradėjo vartoti entropijos, 1870 – virialo sąvokas. 1857 sukūrė elektrolitinės disociacijos teorijos pagrindus. Vienas kinetinės dujų teorijos kūrėjų: pradėjo taikyti vidutinių dydžių metodą, molekulės laisvojo kelio ilgio sąvoką, pirmasis apskaičiavo dujų slėgį į indo sienelę. Įrodė virialo teoremą. Apibendrino dujų būsenos lygtį. Pagrindė Clapeyrono lygtį, siejančią medžiagos lydymosi temperatūrą ir slėgį. Teoriškai pagrindė Joule’o dėsnį. 1879 sukūrė dielektrikų poliarizacijos teoriją.
Rudolf Julius Emanuel Clausius
Rudolf Julius Emanuel Clausius
Apdovanojimai
Geležinis kryžius (1870).
Atminimo įamžinimas
R. J. E. Clausijaus vardu pavadintas asteroidas nr. 29 246 ir krateris Mėnulyje.