Rudolfas I (aliejus, 18 a. nežinomas Austrijos dailininkas; Meno istorijos muziejus Vienoje)
Rùdolfas I (Rudolf I) 1218 05 01Limburg‑im‑Breisgau (Badenas-Viurtembergas) 1291 07 15Speyer, pirmasis Habsburgų dinastijos Vokietijos karalius (1273–91). Vieno Švabijos grafų Alberto IV sūnus. Paveldėjo valdas Elzase, Breisgau ir dabartinio Aargau kantono teritorijoje. Rudolfas iškilo remdamas Štaufenų dinastijos Šventosios Romos imperijos imperatorių Frydrichą II ir jo sūnų Konradą IV, kovojančius su popiežiais. 1254 dalyvavo Vokiečių ordino surengtame kryžiaus žygyje į Prūsiją. Naudodamasis po Konrado IV mirties (1254; paskutinis Štaufenų dinastijos karalius) prasidėjusiu bekaralmečiu ir susilpnėjusia centrine valdžia Rudolfas labai išplėtė savo valdas, tapo turtingiausiu Švabijos grafu.
Išrinktas karaliumi stiprino monarcho valdžią: atsisakydamas pretenzijų valdyti Italiją ir Sicilijos karalystę susitaikė su popiežiumi, 1276 ir 1278 sumušė vasalo ištikimybę prisiekti atsisakiusį Čekijos karalių Pršemislą II Otakarą. Iš Vokietijos kunigaikščių Rudolfas I 1282 gavo leidimą domeno teisėmis prisijungti Pršemislui II Otakarui priklausančias Austriją ir Štiriją, kurios tapo Habsburgų dinastijos svarbiausiomis valdomis. Gyvenimo pabaigoje nesėkmingai siekė, kad sostą paveldėtų sūnus Albertas. Kurfiurstams nesutikus, Vokietijos karalius liko renkamas.
Rudolfas I atiduoda žirgą kunigui (aliejus, apie 1625, dailininkai P. P. Rubensas ir Janas Wildensas; Prado muziejus)