Rùdolfas II (Rudolf II) 1552 07 18Viena 1612 01 20Praha, Šventosios Romos imperijos imperatorius (1576–1612). Imperatoriaus Maksimiliano II ir imperatoriaus Karolio V dukters sūnus. Vaikystėje auklėtas Ispanijos karaliaus Pilypo II dvare, kur tapo griežtu katalikybės šalininku. Dėl depresijos priepuolių valstybės valdymu mažai rūpinosi, daugiau globojo mokslininkus ir menininkus (J. Keplerį, T. Brahę). Nuo 1583 gyveno Prahoje, čia įkūrė kunstkamerą, turėjusią didelės reikšmės 17 a. Europos mokslo plėtrai. Rudolfas II atsisakė Maksimiliano II religinės tolerancijos politikos, siekė apriboti protestantų privilegijas ir atnaujinti karą su Osmanų imperija.
Rudolfas II (aliejus, 1594, dailininkas Josephas Heintzas, Meno istorijos muziejus Vienoje)
Verčiamas nepatenkintų jo politika Habsburgų giminės erchercogų, broliui Matijasui 1605 perdavė valdžią Vengrijoje, 1608 – Vengrijos karaliaus titulą, Austriją ir Moraviją. Dėl neramumų Čekijoje 1609 garantavo čia religijos laisvę, broliui Matijasui 1611 buvo priverstas perduoti ir Čekijos karaliaus titulą. Čekams ginant Rudolfo II dovanotas laisves 1618 kilo Trisdešimties metų karas (1618–48).