rūd redukãvimas, tiesioginis geležies gavimas iš rūdos aplenkiant ketaus gavimo fazę. Susmulkinta rūda įkraunama per bunkerį krosnies viršuje. Į krosnies redukavimo zoną pučiamas gamtinių ir krosnies dujų mišinys su dideliu vandenilio ir anglies monoksido kiekiu, reikalingu rūdų redukavimui. Krosnyje esant apie 1200 °C iš rūdos įkrovos išgaruoja vanduo, ji redukuojama į tiesioginės gavybos geležį. Gaunamų lydinių sudėtyje būna apie 90–95 % geležies. Lydinių aušinimui į krosnies aušinimo zoną pučiamas oras. Ataušinti lydiniai dažniausiai transportuojami į elektrinę plieno lydymo krosnį. Tiesiogiai geležį gauti iš rūdos yra pigiau ir ekologiškiau negu lydyti aukštakrosnėse, technologinių įrenginių kaina t. p. mažesnė. Rūdų redukavimui tinka pigesnės, neišvalytos nuo inertinių dujų priemaišų gamtinės dujos; atsisakoma akmens anglių, dėl to mažiau teršiama atmosfera. Rūdų redukavimui naudojami rūdos milteliai be aglomeracijos (sukepinimo) proceso atpigina gamybą. Tiesioginis rūdų redukavimas dažniausiai naudojamas šalyse, kuriose dujos yra pigesnės (pvz., Egipte, Irane, Korėjos Respublikoje, Venesueloje). Didžiosios pasaulio šalys t. p. vis daugiau dėmesio skiria tiesioginei geležies gavybai. Plieno, gauto iš tiesioginio rūdos redukavimo, geležies kiekis pasaulyje išaugo nuo 800 tūkst. t. (1970) iki 75 mln. t (2015).
redukavimo krosnies schema: 1 – gamtinių ir krosnies dujų tiekimo vamzdynas, 2 – krosnies dujų filtras, 3 – redukuojamos rūdos įkrovimo bunkeris, 4 – lydinių aušinimo sistema, 5 – tiesioginės gavybos geležis