ruduõ, vienas iš keturių metų laikų; sezoninių gamtos pakitimų laikotarpis tarp vasaros ir žiemos. Būdingas vidutinių platumų klimatui. Rudenį įsivyrauja vėsios, apsiniaukusios, dažnai lietingos dienos. Ilgėjančiomis naktimis dažnai susidaro rūkai, vyraujant giedriems ir sausiems orams – šalnos. Žemės ūkyje ruduo – derliaus nuėmimo metas. Ruduo būna kalendorinis, astronominis, klimatinis, fenologinis.
2019 spalio pradžia Kernavėje
ankstyvas ruduo miške
Kalendorinis ruduo
Kalendorinis ruduo apima rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius Šiaurės pusrutulyje ir kovo, balandžio, gegužės mėnesius Pietų pusrutulyje.
Astronominis ruduo
Astronominis ruduo Šiaurės pusrutulyje prasideda 09 22–23 (per rudens lygiadienį), Pietų pusrutulyje – 03 20–21 (per pavasario lygiadienį) ir tęsiasi iki žiemos saulėgrįžos (12 22). Šio laikotarpio dienos trukmė yra trumpesnė nei nakties.
Klimatinis ruduo
Klimatinis ruduo prasideda, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrinta žemiau 15 °C. Tęsiasi, kol vidutinė paros temperatūra išlieka teigiama. Dažnai trunka 2,5–3 mėnesius.
Fenologinis ruduo
Fenologinio rudens pradžią nulemia nuo atmosferos cirkuliacijos procesų priklausantys sezoniniai reiškiniai – migruojančiųjų paukščių išskridimas, lapus metančių augalų lapijos spalvos kitimas, vaisių sunokimas ir kita. Vidurio Europoje fenologinio rudens pradžia (ankstyvasis ruduo) dažniausiai trunka nuo rugsėjo 5 iki spalio 5 dienos. Pirmoje spalio pusėje oro temperatūra žemėja (ypač naktį), būna šalnų. Kartais rugsėjo pabaigoje arba spalio mėnesį nusistovi šiltų orų laikotarpis (bobų vasara; pasitaiko ne kasmet). Šiuo laikotarpiu augalų lapija pasidaro ypač spalvinga. Fenologinio rudens pabaigą nurodo baigiančios vegetuoti pievų žolės.
rudens panorama
Ruduo Lietuvoje
ruduo (Daugai)
rudens sezono (laikotarpio kai vidutinė oro temperatūra 14,9–0,1 °C) vidutinė trukmė 1991–2020 metais
Lietuvoje skiriami 3 fenologinio rudens periodai: auksinis (prasideda lapus metančių medžių geltimas), lapkritis (medžių lapai visai pagelsta), priešžiemis (siejamas su medžių lapų kritimo pabaiga). Fenoklimatinis ruduo Lietuvoje prasideda vidutiniškai rugsėjo antrame dešimtadienyje. Saulės spinduliuotės poveikis klimato rodikliams silpnėja, ima vyrauti oro masių advekcijos veiksnys. Dažniau atklysta Šiaurės Atlanto ciklonai, todėl didėja apsiniaukusių ir lietingų orų tikimybė, stiprėja vėjai, naktimis vis dažniau susidaro rūkai, rugsėjį prasideda šalnos. Auksinio rudens periodu vidutinė paros oro temperatūra nukrinta žemiau 10 °C, lapkričio periodu – žemiau 5 °C. Spalį jau gali iškristi pirmasis sniegas. Rudenį pajūryje temperatūra 2–3 °C aukštesnė nei rytuose. Šildanti Baltijos jūros įtaka stipriausia Pajūrio žemumoje, tolstant į rytus (kaip ir žiemą) temperatūra žemėja (pvz., spalį vidutinė temperatūra Nidoje 9,2 °C, Vilniuje 6,8 °C, lapkritį atitinkamai 4,4 °C ir 1,9 °C).
Dėl didesnio absoliutaus aukščio Žemaičių aukštumoje temperatūra 0,5–0,6 °C žemesnė nei gretimose žemumose. Kritulių iškrenta vidutiniškai po 47–68 mm per mėnesį, pajūryje – po 80–95 milimetrų. Didėja bendrasis debesuotumas: vidutinis rugsėjį apie 6,6, spalį – 6,9, lapkritį – 8,2 (10 balų skalėje). Saulėtų valandų sumažėja nuo 95–110 rugsėjį iki 30–40 lapkritį.
Orų ekstremumai
Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamus duomenis, aukščiausia užregistruota oro temperatūra rugsėjį 35,1 °C (2015 09 01 Druskininkuose), žemiausia – –6,3 °C (1993 09 30 Varėnoje), spalį atitinkamai 26,0 °C (1985 10 05 Kybartuose) ir –19,5 °C (1956 10 31 Varėnoje), lapkritį – 18,5 °C (1968 11 01 Kybartuose) ir –23,0 °C (1998 11 21–22 Varėnoje). 1963 09 03 Skuode iškrito 113,0 mm kritulių (beveik dviguba mėnesio norma). 1972 09 28 Panevėžyje iškrito anksčiausias pirmasis sniegas. 1977 09 14 Klaipėdoje ir Šilutėje per audrą užregistruotas vėjo greitis siekė 30 m/s, 1967 10 18 Klaipėdoje ir Nidoje, 1970 10 30 Klaipėdoje – 40 m/s, 2011 11 28 Šilutės ir Kretingos apylinkėse –31 m/s, 1973 11 23 Klaipėdoje – daugiau kaip 35 m/s. 1978 10 25 iškritusios krušos ledėkų skersmuo siekė 20 mm. 1992 10 22–23 Rytų Lietuvoje dėl smarkios šlapdribos susidarė 21–25 cm storio sniego danga; šlapio sniego apdraba (ant laidų, medžių šakų) siekė 20–25 mm, apšalo masė – 250–280 g (nuo svorio trūkinėjo laidai, virto stulpai, lūžo medžiai).
kalendorinio rudens vidutinė oro temperatūra 1991–2020 metais
1985 11 12–13 užregistruotas sudėtinis apšalo ir šlapio sniego apdrabos reiškinys (apšalo skersmuo siekė 60–130 mm, storis 30–40 mm, masė 504 gramai).
rudens darbai
Rudens šventės
Svarbiausios rudens šventės: Šilinė, derliaus šventė, Vėlinės. Nuo 20 a. pabaigos populiarėja Helovinas.
Vėlinės
Helovinas
auksinis ruduo
1163
2271