rdys, rdligės, augalų infekcinės ligos. Sukelia papėdgrybių (Basidiomycetes) klasės, rūdiečių (Uredinales) eilės rūdžių (Puccinia), rūdelių (Uromyces), gleivėtrūdžių (Gymnosporangium), svylarūdžių (Melampsora), dedervių (Phragmidium), raudonrūdžių (Coleosporium), auksarūdžių (Chrysomyxa) ir kitų genčių parazitiniai grybai. Jie ant įvairių augalų antžeminių organų, dažniausiai lapų ir stiebų, sudaro oranžinės arba rudos spalvos pūslelių arba karpučių formos sporų telkinius. Kai kurie rūdžių sukėlėjai vystosi ant dviejų ar kelių skirtingų šeimų augalų (turi augalus tarpininkus). Rūdžių pažeistos augalų vietos pagelsta, augaluose sutrinka medžiagų apykaita, vandens balansas, fotosintezė. Kartais rūdys sukelia augalų audinių paburkimus, hipertrofiją ir deformaciją. Dėl to augalai silpniau vystosi, mažėja augalų derlius, blogėja jų vaisių ir sėklų kokybė.
kviečių rudoji rūdė. Smulkios rudos pūslelės – kvietinės rudosios rūdės uredžiai, kuriuose formuojasi sporos
Lietuvoje
kriaušinės gleivėtrūdės pažeisti kriaušės lapai
serbentinės veimutrūdės sporos ant serbento lapo
Lietuvoje žalingiausi rūdžių sukėlėjai: avižų – vainikuotoji rūdė (Puccinia coronata); aviečių – avietinis dedervys (Phragmidium rubi‑idaei); beržų – beržinė beržarūdė (Melampsoridium betulinum); dobilų – raudondobilė rūdelė (Uromyces trifolii), gyslinė rūdelė (Uromyces flectens), baltadobilė rūdelė (Uromyces trifolii‑repentis); eglių ir gailių – eglinė auksarūdė (Chrysomyxa abietis), gailinė auksarūdė (Chrysomyxa ledi); javų – geltonoji rūdė (Puccinia striiformis), juodoji rūdė (Puccinia graminis); kriaušių – kriaušinė gleivėtrūdė (Gymnosporangium sabinae); kukurūzų – kukurūzinė rūdė (Puccinia sorghi); kviečių – kvietinė rudoji rūdė (Puccinia triticina); linų – lininė svylarūdė (Melampsora lini); lubinų – lubininė rūdelė (Uromyces lupinicolus); miežių – miežinė rūdė (Puccinia simplex); obelų – obelinė gleivėtrūdė (Gymnosporangium tremelloides); pupų – pupinė rūdelė (Uromyces viciae‑fabae); rugių – ruginė rudoji rūdė (Puccinia dispersa);
eglinės auksarūdės pažeisti spygliai
runkelių – runkelinė rūdelė (Uromyces betae); serbentų – serbentinė veimutrūdė (Cronartium ribicola), serbentinė viksvinė rūdė (Puccinia ribesii‑caricis); kryklių – kryklinė dygliuotrūdė (Tranzschelia pruni‑spinosae); česnakų – česnakinė (Puccinia allii); žirnių – žirninė rūdelė (Uromyces pisi); pušų – šalpusninė raudonrūdė (Coleosporium tussilaginis).
Apsaugos priemonės: naikinama pažeistos augalų dalys, augalai tarpininkai, auginamos atsparios rūdims augalų veislės, laikomasi sėjomainos, purškiama fungicidais.
-augalų ligos; -grybinės augalų ligos