rùdžemiai (Cambisols), automorfinių, rečiau pusiau hidromorfinių derlingų dirvožemių sistematinė grupė. Susidaro menkai arba vidutiniškai sudūlėjusiose puriose, dažniausiai moreninėse uolienose apyšilčio drėgno klimato sąlygomis. Iki 50 cm gylio turi rudžeminį Bw diagnostinį horizontą ir neturi glėjiškumo diagnostinių savybių. Jų profilis menkai diferencijuotas į genetinius horizontus, humusiniame horizonte yra 3–8 % humatinio, humatinio fulvatinio arba fulvatinio humatinio humuso. Rudžemiai nerūgštūs, dažniausiai įsotinti bazėmis. Dėl geležies turinčių mineralų (amfibolų, biotitų, piroksenų) hidrolizės susidaro geležies hidroksido turintys mineralai getitas, hematitas. Dirvožemis tampa struktūringas, įgyja rudą arba rausvą spalvą. Rudžemiai užima apie 15 mln. km2, arba 10,3 %, Žemės dirvožemio dangos. Randami kartu su kalkžemiais, išplautžemiais, šlynžemiais. Paplitę visame pasaulyje. Pasaulio dirvožemių žemėlapio legendoje rudžemiai išskirti 1997. Lietuvoje rudžemiai užima 10 740 km2, arba 16,8 %, dirvožemio dangos, paplitę Vidurio Lietuvos žemumoje. Skirstomi į 4 pogrupius: karbonatinguosius, įsotintuosius, neįsotintuosius ir glėjiškuosius. Rudžemiai yra derlingiausi Lietuvos dirvožemiai.
190
1336
Cambisols