Blanco Fombona Rufino (Rufinas Blánkas Fombonà) 1874 06 17Karakasas 1944 10 16Buenos Airės, Venesuelos rašytojas. Dirbo diplomatu Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nyderlanduose. Protestavo prieš J. V. Gómezo diktatūrą; kalintas. 1910–35 gyveno emigracijoje, ilgiausiai Ispanijoje, čia įsteigė leidyklą, leido Lotynų Amerikos rašytojų kūrinius. Poezijai (rinkiniai Trubadūrai ir dainos / Trovadores y trovas 1899, Kalėjimo ir tremties dainos / Cantos de la prisión y del destierro 1911, Nelaimingos meilės dainynas / Cancionero del amor infeliz 1918) būdinga asmeninių išgyvenimų motyvai, romantinė pasaulėjauta. Realistinių apsakymų rinkinyje Poeto pasakojimai (Cuentos del poeta 1900) ryšku kreolizmo bruožai, romanuose (Geležinis žmogus / El hombre de hierro 1907, Auksinis žmogus / El hombre de oro 1915, Gražuolė ir žvėris / La bella y la fiera 1933) vyrauja socialinė satyra. Parašė esė apie literatūrą.
2440