Ruggero Leoncavallo
Ruggero Leoncavallo
Leoncavallo Ruggero (Rudžeras Leonkavãlas) 1857 04 23Neapolis 1919 08 09Montecatini (prie Florencijos), italų kompozitorius, libretų kūrėjas. Verizmo atstovas. Literatūros mokslų dr. (1878). Studijavo Neapolio konservatorijoje (iki 1876; kompozicijos mokėsi pas L. Rossi), Bolonijos universitete. 1892 Milano Teatro del Verme pastatyta jo opera Pajacai (Pagliacci, R. Leoncavallo libretas, Lietuvoje pastatyta 1923) sulaukė pasaulinio pripažinimo. Su P. Mascagni opera Kaimietiška garbė (Cavalleria rusticana 1890) įtvirtino naujus meninius principus ir idealus, jos tapo klasikiniais veristinės operos pavyzdžiais. Veikėjų muzikines charakteristikas atskleidžia reljefiškos melodinės linijos, ryškios melodramatiškos kulminacijos. Operos sėkmę nulėmė E. Caruso atliktas pagrindinis Kanijaus vaidmuo. 1906, diriguodamas operą Pajacai, R. Leoncavallo gastroliavo Europos šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje.
Kūriniai
Kitos operos: I Medici (1893), Bohema (La Bohème, pastatyta 1897), Zaza (pastatyta 1900), Rolandas iš Berlyno (Der Roland von Berlin, sukurta Vokietijos imperatoriaus ir Prūsijos karaliaus Vilhelmo II užsakymu, pastatyta 1904; visų libretai R. Leoncavallo), Maia (1910, A. Nessi libretas), Čigonai (Zingari 1912). Dar sukūrė operečių, tarp jų – Rožių karalienė (La reginetta delle rose 1912), baletą Marionetės gyvenimas (La vita di una marionetta, apie 1900), simfoninę poemą, pjesių fortepijonui, romansų.
Knygos
Parašė autobiografinę knygą Reforma (La Réforme 1892).
L: G. Toradze R. Leonkavallo i ego opera „Pajacy“ Moskva 1960.
2584