rūgščių ir bazių pusiausvyra

rūgšči ir bãzių pusiáusvyra, visuma fizikinių, cheminių ir fiziologinių procesų, lemiančių pastovią organizmo vidaus terpės vandenilio jonų koncentraciją (vandenilio jonų rodiklį pH). Medžiagų apykaitos metu organizme visą laiką susidaro produktų, turinčių rūgštinių ir bazinių savybių, bet jo skysčių (kraujo, limfos, ląstelių vidinės terpės) reakcija daugiausia būna beveik neutrali (pH 7,1–7,5). Pusiausvyrą palaiko buferiniai tirpalai. Svarbiausios kraujo buferinės sistemos yra baltymai (hemoglobinas yra svarb. buferis eritrocituose, nuo jo apie 80 % priklauso kraujo pH pastovumas), dikarbonatai, fosfatai (svarbūs ląstelių vidinės terpės rūgščių ir bazių pusiausvyrai). Pastovų kraujo pH padeda palaikyti ir inkstai, plaučiai, prakaito liaukos, kepenys (šie organai šalina iš organizmo anglies dioksidą, rūgščių ir bazių perteklių). Pusiausvyros sutrikimas organizme sukelia acidozę (padaugėja rūgščių) arba alkalozę (padaugėja bazių).