rgtiniai (Polygonaceae), magnolijainių (Magnoliopsida) klasės augalų šeima. 48 gentys, apie 1200 rūšių. Paplitę visame pasaulyje, didžiausia įvairovė Šiaurės pusrutulio vidutiniškai šilto klimato srityse ir kalnuose.
Medžiai, krūmai, lianos, daugiametės, dvimetės ir vienametės žolės. Stiebas status, pagulęs arba vijoklinis, tuščiaviduris arba pilnaviduris, dažnai su sustorėjusiais bambliais. Lapai paprasti, pražanginiai, rečiau priešiniai arba susitelkę į menturius, dažnai su plėviška lapamakšte. Žiedai dvilyčiai, kartais vienalyčiai, ūglių viršūnėje ar lapų pažastyse susitelkę į kekės, šluotelės, skydelio arba galvutės pavidalo žiedynus, retai pavieniai. Apyžiedžio lapeliai žalsvi, gelsvi, balti, rausvi, raudoni arba violetiniai, peržydėjus nenukrinta ir augant vaisiui išlieka bei padidėja. Vaisius – briaunotas, skridiniškas arba verpstiškas, kartais sparnuotas riešutėlis.
Kai kurių pajūrenės (Coccoloba), pūkvijos (Eriogonum), grikio, rabarbaro, rūgštynės genčių augalų lapai, lapkočiai arba sėklos naudojamos maistui. Rūgtinių šeimoje daug vaistinių augalų, priklausančių gyvatžolės (Bistorta), takažolės, rūgčio, pajūrenės, pūkvijos, rabarbaro gentims. Kelių rūšių rūgštynės, akonogono (Aconogonum), trivingrio (Triplaris) genčių augalai auginami dėl juose esančių rauginių medžiagų.
Apie 30 rūšių rūgtinių šeimos augalai yra dekoratyvūs, auginami gėlynuose. Daugiausia dekoratyvinių augalų priklauso kiburkščio (Antigonon), gyvatžolės, rabarbaro, pelėvirkščio (Fallopia), pūkvijos, rūgštmio (Oxyria) gentims.
Lietuvoje savaime paplitę 5 genčių (rūgštynės, gyvatžolės, pelėvirkščio, takažolės ir rūgčio) augalai, priklausantys 25 rūšims. 14 rūšių, priklausančių takažolės, rūgštynės, rabarbaro, reinutrės (Reynoutria), akonogono, grikio ir rūgčio gentims, šalyje aptinkami kaip svetimžemiai augalai, kai kurie iš jų (pvz., tankiažiedė rūgštynė) yra invaziniai augalai. Dekoratyviniuose želdynuose auginami apie 10 rūšių rūgtinių šeimos augalų.
849