Ruhro sukilimas

Ruhro sukilimas (Rro sukilmas), Vokietijos Ruhro regiono kairiųjų darbininkų sukilimas 1920 03–04.

Priežastys ir eiga

Buvo kairiųjų politinių jėgų atsakas į 1920 03 13 radikalių dešiniųjų sukeltą Kappo pučą. Pučistų vadovaujamiems sukarinto savanorių korpuso nariams įžygiavus į Berlyną ir Vokietijos kancleriu paskelbus Wolfgangą Kappą Vokietijos vyriausybės nariai socialdemokratai kreipėsi į gyventojus ragindami surengti visuotinį streiką.

Be to, 1920 03 14 Eberfelde susirinkę Vokietijos komunistų partijos, Vokietijos nepriklausomos socialdemokratų partijos ir Vokietijos socialdemokratų partijos atstovai pakvietė darbininkus kovoti dėl politinės valdžios ir įvesti proletariato diktatūrą. Kvietimo paakinti kai kurių regionų darbininkai pabandė perimti valdžią į savo rankas. Pagal Versalio taikos sąlygas demilitarizuotame Ruhro krašte daugiausia Vokietijos komunistų partijos, Vokietijos nepriklausomos socialdemokratų partijos ir anarchosindikalistinės Vokietijos nepriklausomos darbininkų sąjungos pastangomis 1920 03 14 susikūrė Ruhro raudonoji armija (apie 50 000 kovotojų). Iš pradžių ji buvo pranašesnė už vyriausybės negausias tvarkos palaikymo pajėgas ir savanorių korpusus, 1920 03 20 užėmė Dortmundą, Duisburgą, 03 23 Weselį ir pradėjo kontroliuoti visą Ruhro regioną.

Ruhro raudonosios armijos kovotojai Dortmunde (1920)

Sukilimo numalšinimas

Į valdžią grąžintos teisėtos Vokietijos vyriausybės pastangos taikiai susitarti dėl dalies sukilimo dalyvių radikalių nuostatų baigėsi nesėkme. Sukilimui numalšinti vyriausybė 1920 04 02 pasiuntė į Ruhrą reguliarią kariuomenę (apie 20 000 karių; daugelis jų buvo W. Kappo šalininkai) ir savanorių korpusus. Sukilėlių veiksmai nebuvo vieningi (pvz., Vokietijos nepriklausomos socialdemokratų partijos labiau dominuojama Ruhro rytinė dalis nerėmė karo veiksmų prieš atkurtą Vokietijos vyriausybę, vakarinėje dalyje vyravę anarchosindikalistai buvo kovingesni), jų reikalavimai dažnai kito, todėl kovos truko neilgai (iki 04 06). Ruhro raudonoji armija neteko apie 2000, savanorių korpusai – 250 kovotojų.

Reikšmė

Kappo pučas ir Ruhro sukilimas parodė Vokietijos vidaus politinių prieštaravimų dydį ir kuriam laikui sutelkė šalies centristines jėgas (per 1920 06 rinkimus jos laimėjo daugumą vietų reichstage).