rūkas

rkas, oro prisotinimas smulkiais, plika akimi nematomais vandens lašeliais (vidutinis skersmuo 6–10 μm) arba ledo kristalais (12–100 μm), dėl kurių horizontalus matomumo nuotolis tampa mažiau kaip 1 kilometras. Lašelinis rūkas susidaro vandens garams kondensuojantis, ledo rūkas – vandens garas sublimuojantis į ledo kristalus arti žemės paviršiaus. Santykinis oro drėgnis rūke padidėja iki 99–100 %, oro temperatūra priartėja prie rasos taško temperatūros (skiriasi ne daugiau kaip 2 °C).

Matomumas rūke labiausiai priklauso nuo vandens lašelių kiekio oro tūrio vienete (nuo rūko vandeningumo). Esant teigiamai oro temperatūrai rūko vandeningumas gali kisti nuo 0,02 g/m³ iki 1,5–2 g/m³. Dėl turbulentinio oro maišymosi atmosferos paribio sluoksnyje ir rasos susidarymo rūko vandeningumas nuolat kinta (kartu kinta ir matomumas). Pagal matomumą rūkas būna silpnas (matomumas 500–1000 m), vidutinis (50–500 m), stiprus (mažiau kaip 50 m). Rūkas susidaro dėl oro atvėsimo iki rasos taško (spindulinio atvėsimo, advekcinis, šlaitų rūkas), garavimo nuo šilto paviršiaus į šaltą orą (garavimo rūkas), oro masių susimaišymo (maišymosi ir frontinis rūkas), padaugėjus kondensacijos branduolių (dūminis rūkas). Ledo rūkas susidaro stipriai šąlant (temperatūra žemesnė negu –30 °C) ir esant dideliam oro drėgniui; kartu susidaro kristalinis šerkšnas.

rūkas virš Keležerio (Rokiškio rajono savivaldybės teritorija)

Rūkas itin pavojingu reiškiniu tampa, kai matomumas sumažėja iki 500 m ir daugiau – sutrinka eismas keliuose, darbas oro ir jūrų uostuose.

Lietuvoje

Lietuvoje per metus būna 40–105 rūko atvejų (daugiausia Žemaičių aukštumos ir Baltijos kalvyno vakarinėse dalyse, mažiausiai – Vidurio Lietuvos žemumoje), iš viso 350–650 valandų per metus, daugiausia lapkritį–kovą (pajūryje kovą–gegužę). Dėl tiršto rūko daugiau nei 15 val. buvo sutrikdytas (1975 03 08, 1994 03 09-10) Vilniaus oro uosto darbas.

dėl rūko sumažėjęs matomumas kelyje

garavimo rūkas virš Baikalo

rūkas

1163