rūkyklà, pastatas arba patalpa mėsai, žuvims rūkyti.
Lietuvoje valstiečių namuose paplito 19 amžiaus pabaigoje. Rūkykla dažniausiai iš stačių lentų būdavo sukalamos ant gyvenamojo namo aukšto prie dūmtraukio. Rytų Aukštaitijoje buvo rūkoma pirtyse. Mediniuose dvaruose buvo statomos medinės, mūriniuose – dažniausiai mūrinės rūkyklos; jos didesnės, priderintos prie kitų pastatų, su kai kuriais puošybos elementais. 20 amžiaus pradžioje Aukštaitijoje, Vidurio Lietuvoje, kai kuriose Dzūkijos vietose rūkyklos kaip atskiri pastatai pradėtos statyti kieme arba sodybos pakraštyje. Rūkykla dažniausiai būna keturkampio plano, kartais bokštelio, būdelės pavidalo, lentinė arba mūrinė, be lubų, dengta vienšlaičiu, dvišlaičiu arba keturšlaičiu skiedrų, lentų, skardos, kitos dangos stogu su angomis (čiukuru) dūmams išeiti. Mėsa arba žuvis kabinama ant apie 1,5 m aukštyje įtaisytų karčių. Nuo 20 amžiaus antros pusės Žemaitijoje rūkyklos kai kada įrengiamos vasaros virtuvėse arba prie jų.
rūkykla (Pasausiškio palivarko sodyba, Rokiškio rajono savivaldybė)
Ilzenbergo dvaro rūkykla (atstatyta 2013; Juodupės seniūnija, Rokiškio rajono savivaldybė)