Rumšiškių kapinynas ir piliakalnis

Rušiškių kapinýnas ir pliakalnis buvo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje ties Rumšiškėmis. Užlieti 1958 įrengus Kauno marias. Piliakalnis ir papėdės gyvenvietė datuojami pirmu tūkstantmečiu. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Kapinynas

Kapinynas buvo Rumšiškių pietryčiuose, jį 1953 tyrė P. Kulikauskas, marių neužlietą dalį 1961 – Lietuvos istorijos instituto ekspedicija (vadovas A. Tautavičius), 1962 – A. Merkevičius, 1963 – M. Michelbertas, 1982 – Mokslinės metodinės tarybos ekspedicija (vadovas P. Tebeliškis). Ištirtame daugiau kaip 1500 m² plote rasta 20 sudegintų (datuojami 13–14 a.) ir 258 nedegintų (14 a. pabaiga–16 a.) mirusiųjų kapai. 13–14 a. įkapės: darbo įrankiai (peiliai), miniatiūros, papuošalai (segės, žiedai). 14 a. pabaiga–16 a. įkapės: darbo įrankiai (peiliai, skiltuvai, galąstuvai), ginklai (kirviai, ietigaliai), papuošalai (auskarai, žiedai, segės, žvangučiai, karoliai), keramikos dirbinių fragmentai, monetos (lietuviškos Vytauto, Kazimiero, Aleksandro Jogailaičio, Žygimanto Augusto, Jono Kazimiero; prūsiškos Žygimanto Senojo ir Albrechto).

Piliakalnis

Piliakalnis (vadinamas Kaukapiliu) buvo apie 2 km į šiaurę nuo kapinyno. Įrengtas Pravienos dešiniajame krante. 20 a. 6 dešimtmetyje buvo likusi 8 × 15 m aikštelės dalis, iki 10 m aukščio statūs šlaitai. 1957 Ona Kuncienė rado iki 0,5 m storio kultūrinį sluoksnį, radiniai – grublėtosios keramikos dirbiniai. Kauno marios piliakalnį 20 a. 7 dešimtmetyje nuplovė. Į pietus–pietryčius nuo piliakalnio buvo apie 0,5 ha ploto papėdės gyvenvietė. 1957 O. Kuncienė 96 m² plote, iki 0,8 m storio kultūriniame sluoksnyje rado gyvulių kaulų, brūkšniuotosios ir grublėtosios keramikos dirbinių.

1329

Kaukapilis