rumunai

rumùnai (savivardis români), Europos tauta. Gyvena Rumunijoje (2019 apie 19,4 mln. žmonių; 2011 gyventojų surašymo duomenimis, apie 16,8 mln.), Italijoje, Ispanijoje, Moldavijoje (192 800 žmonių, 2014 gyventojų surašymo duomenimis), Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Kanadoje, Serbijoje, Austrijoje, Graikijoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje ir kitur. Manoma, iš viso pasaulyje yra daugiau kaip 23,8 mln. rumunų (įskaitant moldavus; moldavai dažnai laikomi rumunų tautos dalimi ir skaičiuojami kartu su rumunais). Kaba rumunų kalba. Tikintieji stačiatikiai (kitaip nei kitos romanų tautos), yra protestantų, katalikų.

Bucegi kalnuose tautiniais drabužiais pasipuošusios rumunės groja bučumais

Gyvensena

tradicinis rumunų gyvenamasis namas Bukarešto kaimo muziejuje

Svarbiausi verslai – žemdirbystė (kviečiai, kukurūzai, miežiai), vynuogininkystė, gyvulininkystė (galvijai, avys, ožkos), amatai (audimas, kilimų gamyba, medienos, akmens, odos apdirbimas, keramikos dirbiniai, puodininkystė), nuo 20 amžiaus – pramonė. Nuo 18–19 amžiaus dauguma rumunų gyvena stačiakampio plano kaimuose. Tradicinės gyvenvietės kalnuotose vietovėse padrikos, lygumose – nereguliaraus gatvinio arba linijinio plano. Tradicinis būstas – akmeninis arba mūrinis namas nendrėmis, šiaudais arba malksnomis dengtu stogu.

Tradiciniai moterų drabužiai – balta tunika arba trumpi marškiniai, spalvotas kailinis, nesusiūtas arba klostuotas sijonas, gausiai puoštas siauras austas diržas ir dvi prijuostės, kailinė arba gelumbinė liemenė, šilkinė skraistė, skara. Vyrų drabužiai – balta tunika, plačios baltos arba siauros vilnonės kelnės, odinis arba vilnonis platus diržas, liemenė, ėrenos kepurė, veltinė, fetrinė arba šiaudinė skrybėlė, žiemą – austas arba kailinis apsiaustas. Avalynė iš vientisos žaliaminės odos. Tradiciniai patiekalai – trintų daržovių sriubos, kukurūzų košė, apkepai, paplotėliai, žuvų patiekalai.

rumunų tradiciniai keramikos dirbiniai (Sibiu, Transilvanija)

Gausi tautosaka (pasakos, patarlės, lyrinė ir epinė poezija, šokiai). 03 01 švenčiama tradicinė pavasario atėjimo šventė Marcišor, kurios ištakos siekia daugiau kaip 8000 metų. 2017 pabaigoje Marcišor tradicija įtraukta į pasaulio UNESCO nematerialųjį kultūros paveldo sąrašą.

Istorija

Rumunai susidarė iš romanizuotų genčių (dakų, getų), gyvenusių buvusiose Romos provincijose Dakijoje ir Mezijoje, taip pat iš laisvųjų dakų ir slavų. 10–11 amžiuje susidarė rytų romanų (istoriniuose šaltiniuose – valakai) tautybė ir kalba, 19 amžiaus antroje pusėje – rumunų nacija (Rumunijos istorija).

2840

2271

Rumunai Lietuvoje

Lietuvoje, 2011 gyventojų surašymo duomenimis, gyveno 77 rumunai ir 540 moldavai, 2021 gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, gyveno 68 rumunai ir 451 moldavas (daugiausia Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Žiežmariuose, Marijampolėje, Elektrėnuose, Kretingoje, Pasvalyje, Kėdainiuose), dauguma jų atvyko dar sovietmečiu. Veikia Lietuvos rumunų ir moldavų kultūros bendrija Dačija (įkurta 1989), Lietuvos rumunų krikščionių ortodoksų religinė bendruomenė Šventasis Štefanas Didysis (įkurta 1993). Vilniaus universitete nuo 2017 dėstoma rumunų kalba.

2271

Marcišor