Rumùnijos architektūrà
Liaudies architektūra
tradicinės architektūros statiniai Bukarešto etnografiniame muziejuje
Liaudies architektūrai būdinga mūriniai ir mediniai stačiakampio plano gyvenamieji namai aukštu malksnų stogu (kalnų vietovėse) ir gyvenamieji namai su balkonais arba priebučiais, žemu keturšlaičiu stogu ir drožinėtu kraigu (lygumose).
Senieji laikai
Išliko antikinių miestų prie Juodosios jūros (Kalatis, dabar Mangalija, Constanţos apskr., Tomai, dabar Constanţa) fragmentų, šešių dakų tvirtovių Orăştijės kalnuose Transilvanijoje (1 a. pr. Kr.–1 a. po Kr., pasaulio paveldo vertybė, nuo 1999) liekanų.
13–15 amžius
Viduriniais amžiais Transilvanijos architektūrai įtakos turėjo Europos architektūros raida; Transilvanijoje apsigyvenus saksams paplito romanika (bazilika Cisnădijėje, Sibiu apskr., apie 1240, Šv. Mykolo katedra Alba Iulijoje, 1246–91), nuo 13 a. pabaigos iš Burgundijos plito gotika, ji derinta su romanikos elementais, būdinga masyvios sienos, monumentalūs bokštai, raižytas skulptūrinis dekoras (Cârtos cistersų vienuolynas Sibiu, apie 1290, protestantų bažnyčia, vadinamoji Juodoji, Braşove, 1477). Pietų Transilvanijos bažnyčių (Câlnice, 1430, Saschize, 1493–1525, Prejmeryje, 15 a., Dârjiu, 15–16 a., Biertane, 1523, Valea Viilore, 16 a. pradžia, Viscri, 16–17 a., visos pasaulio paveldo vertybė, nuo 1993) architektūroje ryšku gynybinės architektūros bruožai.
14–17 a. miestai užstatyti akmeniniais ir plytiniais gyvenamaisiais namais, saugantis turkų antpuolių įtvirtinti (Sibiu, Braşovas, Sighişoara, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1999). Sunkiau prieinamose kalnų vietovėse statytos netaisyklingo plano pilys su vidiniais kiemais, bokštais, erkeriais (Brano pilis prie Braşovo, 1378; dabar muziejus; Hunyadi pilis Hunedoaroje, 15 a. vidurys).
Valakijos ir Moldavijos kunigaikštystės (jos vakarinė dalis priklauso dabartinei Rumunijai) architektūrą veikė Bizantijos, Serbijos ir Bulgarijos meno tradicijos. 14–15 a. pastatyta tvirtovių su bastionais (Neamţe, Suceavoje), kryžiškojo plano kupolinių ir grakščių proporcijų vienanavių arba trinavių cerkvių, kurioms būdinga 3 konchų planas, vadinamuoju moldavų skliautu (jį sudaro kupolo būgną laikančios arkos) dengtas naosas.
Voroneţo vienuolyno Šv. Jurgio cerkvės fasado dekoras (Suceavos apskr., 15 a. pabaiga)
Valakijos plytinių cerkvių fasadai skaidyti horizontaliai imituojant šlifuoto akmens blokus (Šv. Mikalojaus cerkvė Curtea de Argeşe, 1352, Cozijos vienuolyno cerkvė prie Călimăneşti, Vâlceos apskr., 1388), Moldavijos – spalvingomis religinės tematikos freskomis (cerkvės – Pătrăuţi, 1487, Moldoviţoje, 15 a., Voroneţo vienuolyne, 15 a. pabaiga; su Humoro vienuolyno, 1530, Probotos, 1531, Suceavos, 16 a. pirma pusė, Arborės, 16 a. vidurys, Suceviţos vienuolyno, 1585, cerkvėmis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1993) arba įvairiaspalvėmis keraminėmis plytelėmis, jomis puoštos sienų viršutinės dalys ir kupolų būgnai (vienuolyno cerkvė Neamţe, 1497).
Suceviţos vienuolynas (16 a.)
Rumunijos miestai su siauromis gatvelėmis, Valakijoje – ir su savitais namais‑tvirtovėmis (kulomis) iki 19 a. išsaugojo vidurinių amžių plano struktūrą.
16–17 amžius
16 a. pradžioje architektūroje atsirado Renesanso užuomazgų – gyvenamieji namai dekoruoti orderio elementais, gotikinėse cerkvėse įrengta renesansinių koplyčių (Laco koplyčia Alba Iulijos Šv. Mykolo katedroje, 1512), rūmų ir pilių vidiniuose kiemuose suprojektuota arkadų, lodžijų (Făgăraşo pilyje, 16–17 amžius). Miestuose pastatyta kunigaikščių rūmų: Naujieji Bukarešte (po 1547), Petro II Târgoviştėje (1585).
16 a. pradžioje Valakijoje suprojektuota sakralinių pastatų, kurių fasadai puošti šlifuoto akmens arba marmuro detalėmis, akmens raižiniais (Dealu vienuolyno cerkvė, 1502, vyskupijos katedra Curtea de Argeşe, 1517). 17–18 a. grakščių proporcijų (derinta gotikos ir liaudies architektūros tradicijos) medinių stačiakampio plano su aukštu bokštu cerkvių pastatyta Šiaurės Transilvanijos kaimuose (Maramureşo regione, visos – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1999): Poienile Izei (1604), Budeşti (1643), Rogoze (1663), Şurdeşti (1676), Ieude (po 1717), Bârsanoje (1720), Deseşti (1770), Plopişe (1796).
17 a. pabaigoje–18 a. Valakijoje susiklostė vadinamasis Brâncoveanu stilius (pavadintas pagal Valakijos hospodariaus C. Brâncoveanu pavardę, valdė 1688–1714), pastatuose derinta vietinės architektūros, renesanso (lodžijos) ir baroko (spiralinės kolonos, dekoratyvūs kapiteliai) bruožai: Horezu vienuolynas (Vâlceos apskr., 1690, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1993), Mogoşoaios rūmai netoli Bukarešto (1702), Kretzulescu (1722), Stavropoleoso (1730, abi Bukarešte) cerkvės. Moldavijoje pastatytas gotikos ir renesanso bruožų Trijų hierarchų vienuolynas Jasuose (1639).
18–19 amžius
cerkvės Ieude (Maramureşo apskr., po 1717)
Nuo 18 a. plito nuosaikių formų barokas, jį plėtojo daugiausia Austrijos, Vokietijos ir Italijos architektai. Žymesni statiniai: vyskupo rezidencija Oradeoje (1770, architektas Franzas Antonas Hillebrandas, 1719–97), Bánffy rūmai Kluže‑Napokoje (1774–85, architektas Johannas Eberhardas Blaumannas, 1732–86), Brukenthalio rūmai Sibiu (1785, architektas Antonas Erhardas Martinelli, 1684–1747). 18 a. pabaigoje–19 a. suprojektuota klasicistinių cerkvių: Šv. Jurgio – Neamţo vienuolyne, Apvalioji – Leţcani (abi 1795), Šv. Spiridono – Jasuose (1813), Šv. Mikalojaus – Trifeşti (1798), Šv. Demetrijaus – Bukarešte (1819, architektas Iosifas Weltzas).
19 a. antroje pusėje augant pramonei plėtėsi miestai, juose dažniausiai pagal užsienio architektų projektus pastatyta puošnių eklektinių visuomeninių pastatų: Bukarešte – Şutu rūmai (1834, architektai Johannas Veitas, Conradas Schwinckas), Librechto namas (1860, architektas Luigi Ludovicas Lipizeris), Nacionalinio Rumunijos banko (1885, architektas Josephas Marie Cassienas Bernardʼas, 1948–1926), Filharmonijos (abiejų architektas Paulis Louis Albertʼas Galleronas, apie 1846–1930), Cotroceni (abeji 1888, architektas Paulis Gottereau, 1843–1924), Teismo (1895, architektai Albertʼas Ballu, 1849–1939, I. Mincu; dabar centrinė biblioteka), Cantacuzino (1900) rūmai, rotušės – Kluže‑Napokoje (1846, architektas Antalis Kagerbaueris, 1814–72), Oradeoje (1899–1904, architektas Kálmánas Rimanóczy, 1870–1912). Architektas J. Mincu architektūroje derino vietines architektūrines tradicijas ir vadinamojo Brâncoveanu stiliaus elementus.
Iki 19 a. pabaigos Rumunijos architektai daugiausia studijavo Vokietijoje (Alexandru Orăscu, 1817–94), Austrijoje (Alexandru Costinescu, 1812–72), Prancūzijoje (Grigore Cerchezas, 1850–1927; Ionas N. Socolescu, apie 1859–1924; I. Mincu).
Neoklasicizmą plėtojo A. Orăscu (universiteto rūmai, 1857–69, viešbutis, 1867), Dimitrie Maimarolu (1859–1926; Karininkų klubas, 1912), neoromaninių pastatų suprojektavo I. Mincu (Centrinė mergaičių mokykla, 1890, restoranas Bufetul la Sosea, 1892, dabar Casa Doina), G. Cerchezas (Architektūros instituto pastatas, 1911–27), Hristea Cerchezas (1872–1955; Minovici vila, 1910, dabar Liaudies meno muziejus), Petre Antonescu (1873–1965; Creţulescu rūmai, 20 a. pradžia, Triumfo arka, 1936, visi Bukarešte).
1891 Bukarešte įkūrus Architektų draugiją ir Architektūros institutą (1904) pradėjo formuotis nacionalinė architektūros mokykla.
20 amžius–21 amžiaus pradžia
Parlamento rūmai Bukarešte (1989)
20 a. pirmoje pusėje įkurta naujų ir rekonstruota senųjų miestų, Juodosios jūros pakrantės miestuose (Mamaioje, Mangalijoje) pastatyta poilsio kompleksų. Funkcionalistinių pastatų suprojektavo Horia Creangă (1892–1943), Duiliu Marcu (1895–1966; Viktorijos rūmai Bukarešte, 1937), Georgeʼas Matei Cantacuzino (1899–1960; viešbutis Rex Mamaioje, 1940). Urbanistinius projektus Bukarešte vykdė urbanistas Octavas Doicescu (1902–81). Po II pasaulinio karo plėtota pseudoistoristinė architektūra (Spaudos rūmai, 1956, architektas Horia Maicu, 1905–75; vieni didžiausių rūmų pasaulyje – Parlamento rūmai, 1989, vadovavo architektas Mira Anca Victoria Mărculețas Petrescu, 1949–2013, abeji Bukarešte). Modernistinių pastatų suprojektavo Ascanio Damianas (1914–2005), Constantinas Săvescu, Mircea Alifanti (1914–99). Radu Mihăilescu (g. 1955) suprojektavo komunistinio laikotarpio politinių kalinių memorialą Sighetu Marmaţiei (1997).`
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje didžiuosiuose miestuose daugiausia suprojektuota biurų (banko Intesa Sanpaolo būstinė Baia Marėje, 2007, architektūrinė bendrovė Baltasarh + Parasite Studio; Cattia verslo inkubatorius Braşove, 2019, architektūrinės bendrovės Cumulus, EXHIBIT Arhitectura; Bukarešte daugiausia jų suprojektavo architektūrinės bendrovės BBM GRUP, PZP, Westfourth Architecture), visuomeninių (Kanados ambasados pastatas Bukarešte, 2006, architektai Vladimiras Arseneʼas, g. 1951, Onaras Gerelioglu, g. 1972; Piscu mokyklos muziejus ir dirbtuvės, 2021, architektūrinė bendrovė ABRUPTARHITECTURA; Constantino Brâncuşi paviljonas – parodų ir konferencijų salė Craiovos dailės muziejuje, 2022, architektas Dorinas Ştefanas, g. 1950) pastatų, rezidencinių kompleksų (Spectrum Constanţoje, 2009, architektūrinė bendrovė ReAct Now Studio).
Rumunijos nacionalinės bibliotekos pastatas Bukarešte (pradėta 20 a. 9 dešimtmetyje, architektas Cezaras Lăzărescu, baigta 2011, architektas Eliodoras Popa)
Kiti svarbesni 21 a. 2 dešimtmečio pastatai: arena Kluže‑Napokoje (architektai Florinas Dico, g. 1960, Şerbanas Țigănaşas, g. 1963, Levente Kornisas g. 1977, Cristianas Urcanas, g. 1981), vyno darykla AVINCIS Dobruşoje (Vâlceos apskritis, abi 2011, architektūrinės bendrovės BBM GRUP, ICON Studio de Arhitectura), Iono Oblemenco stadionas Craiovoje (2017, architektai Ş. Țigănaşas, F. Dico, Alexandrina Kiss, g. 1980, Bogdanas Dico, g. 1988), Šv. Onos koplyčia Siculeni (Hargitos apskritis, 2018, architektūrinės bendrovės MOSSFERN Architecture, Atelier FKM). 21 a. pradžioje sparčiau vykdoma ir pastatų rekonstrukcija, svarbesni projektai: Tvirtovės aikštės Baia Marėje sutvarkymas (2015, architektūrinė bendrovė 9OPTIUNE), Kultūros rūmų Blaje (Albos apskritis, 1930, architektas Victoras Smigelschi, 1856–1918, rekonstruoti 2016, architektas Vladas Sebastianas Rusu, g. 1981), Ugniagesių bokšto Kluže‑Napokoje (15–16 a., 1960 uždengtas stikliniu piramidės formos stogu, rekonstruotas 2023, architektai V. S. Rusu, Octavas Silviu Olănescu, Anamaria Olanescu, abu g. 1982) rekonstrukcija.
Pasaulio paveldo vertybės
Moldavijos cerkvės, Horezu vienuolynas, Transilvanijos kaimai su įtvirtintomis cerkvėmis (visi nuo 1993), dakų tvirtovės Orăştijės kalnuose Transilvanijoje, Maramureşo regiono medinės cerkvės, Sighişoaros istorinis centras (visi nuo 1999).
1729
Rumunijos kultūra
Rumunijos konstitucinė santvarka
Rumunijos partijos ir profsąjungos
Rumunijos ginkluotosios pajėgos