Rumùnijos choreogrãfija. Per liaudies pasilinksminimus, vadinamuosius žokus ir kelušarius, daugiausia buvo šokama. Populiarūs grupiniai liaudies šokiai hora, sirba, brijus, poriniai invirtita, ardeliana, briaza. Šokiai greiti, virtuoziški, išradingi, būdinga ritmiški kojų judesiai, šuoliukai, sumušimai kulnais ant žemės ir ore, dažniausias muzikinis metras – 2/4. Pritariama instrumentine muzika ir dainavimu.
18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje gastroliuojančių italų, vokiečių, prancūzų trupių operos spektakliuose būta divertismentinių šokių. 1818 Bukarešte pastatyto teatro Raudonasis fontanas operų spektakliuose buvo baleto scenų. 1822 šiame teatre vokiečių trupė iš Braşovo parodė istorinės tematikos baletą Horea ir Cloşca pagal rumunų liaudies šokių siuitą. 1833–38 Bukarešte prie Filharmonijos draugijos veikusioje Deklamacijos mokykloje, 1836–38 Jasuose veikusioje Muzikos ir dramos konservatorijoje įkurti baleto skyriai. 1846 Jasuose, 1852 Bukarešte įkurtų nacionalinių teatrų vodevilio, operos spektakliuose pasirodydavo ir kordebaleto artistai. 1869 pastatytame pirmajame nacionaliniame balete L. Wiesto Auksinė princesė baletmeisterės Jungtinių Amerikos Valstijų balerina A. Maywood (1825–76) ir rumunų šokėja G. Moceanu (1831–1909) derino klasikinio baleto ir rumunų liaudies šokių elementus. 1877 Bukarešte įkurta Choreografijos mokykla. 1898 prie Nacionalinio teatro Bukarešte įkurta baleto trupė (vadovas T. Paris).
Kaip savarankiška meno šaka Rumunijos baletas susiklostė 20 a. 1–2 dešimtmetyje. Už Rumunijos ribų pastatyta rumunų kompozitorių A. Catargi (1876–1923; Jeanne’a d’Arc 1906 Londone), I. Nonnos Otescu (1888–1940; Ileana Cosânzeana, 1918 Paryžiuje) baletų. 1921 Bukarešto ir Klužo operos teatruose įkurtos nuolatinės baleto trupės. Didelę įtaką Rumunijos baleto raidai turėjo nuo 1924 Rumunijos operos (nuo 1944 Rumunijos operos ir baleto teatras) vadovu dirbęs lenkų kilmės baletmeisteris A. Romanowskis (1882–1972). Jis pastatė šokius daugiau kaip 20 operų, nacionalinius (M. Joros, 1891–1971, Turguje, C. C. Nottaros, 1890–1951, Iris, abu 1932), klasikinius (L. Delibes’o Kopelija), S. Diagilevo trupės Rusų baletas (Les Ballets Russes) repertuaro (Šecherazada, pagal N. Rimskio‑Korsakovo muziką, I. Stravinskio Petruška, M. Ravelio Dafnis ir Chloja, Fauno popietė, pagal C. A. Debussy muziką) baletus. A. Romanowskis išugdė rumunų baleto artistų ir baletmeisterių kelias kartas. 4 dešimtmetyje baleto spektaklių pastatė rusų baleto artistė V. Karalli (P. Čaikovskio Gulbių ežeras 1932). Garsėjo viena pirmųjų profesionalių baleto artisčių primabalerina ir pedagogė M. Bălănescu, baleto artistai ir pedagogai F. Dacia, E. P. Liciu, I. Lighetti, R. Morawski (1897–?). Bukarešto operos meno vadovė (1938–50), šokėja ir choreografė F. Capsali (1900–82) savo kūryboje derino klasikinio baleto ir liaudies šokio elementus (P. Constantinescu Vestuvės Karpatuose 1939, M. Joros Ponia Măriuţa 1941). Vėliau jos stilių plėtojo mokiniai V. Proca‑Ciortea, P. Biodeuţas, G. Negry.
Po 1947 įkurtos baleto trupės Timişoaros, Jasų, Klužo operos, Braşovo, Constanţos, Galaţi muzikiniuose teatruose, baleto mokyklos Bukarešte ir Kluže, baleto artistai ir baletmeisteriai rengti Leningrade ir Maskvoje. Jų repertuarą sudarė šiuolaikinių rumunų kompozitorių L. Profetos (1925–2006; Kapitono duktė 1947, Princas ir elgeta 1967), A. Mendelssohno (1910–66; Baltasis Juodaodis 1949, Călin 1957), H. Jerios (1916–80; Haidukai 1956), M. Chiriaco (1919–94; Iancu Jianu 1964, Liepsna 1974), N. Petri (1912–78), A. Vieraus (1926–98), T. Olaho (1928–2002), klasikiniai rumunų ir užsienio kompozitorių baletai. 1968 Bukarešte įkurta Eksperimentinio šokio studija, 1979 Constanţoje – teatras Fantasio (dar vadinamas Klasikinio ir šiuolaikinio baleto trupe; įkūrėjas O. Danovschi, 1917–96). Bukarešte veikia nedidelės šiuolaikinio šokio trupės Contemp (1974 įkūrė S. Anghelas, g. 1954, A. Cezar, g. 1941), Orion Ballet (1990 įkūrė I. Tugearu, g. 1937), Marginalai (1992 įkūrė F. Fieroiu, su kitais), Studio DCM (1996 įkūrė C. Manolescu), M. Răducanu (g. 1924) trupė. Žymesni baletmeisteriai: S. Popescu (1920–68), T. Urseanu (g. 1923), V. Marcu, A. Checiulescu (abu g. 1925), A. Mezincescu (g. 1936), M. Atanasiu (g. 1944), M. Babuşka (g. 1958); baleto artistai: I. Liciu (1928–2002), V. Massini (g. 1928), G. Popescu, S. Stefanski, G. Cotovelea (g. 1933), I. Iliescu (g. 1937), E. Dacian (g. 1940), M. Popa (g. 1941), M. Ştefanescu (g. 1947), A.‑M. Vretos (g. 1959), S. Şomănescu (g. 1969), C. Dumitrescu (g. 1970), C. Crăciunas. Nuo 1990 šokio specialistai rengiami Nacionalinėje I. L. Caragiale’s teatro meno ir kinematografijos akademijoje Bukarešte. Baleto ir šiuolaikinio šokio festivaliai rengiami Bukarešte, Jasuose, Constanţoje ir kituose miestuose.
Rumunijos kultūra
Rumunijos konstitucinė santvarka
Rumunijos partijos ir profsąjungos
Rumunijos ginkluotosios pajėgos