Rumùnijos dail
Seniausių laikų dailė
Hamangios kultūros skulptūrėlė Moteris iš Cernavodă (Constanţos apskritis, terakota, 5500–4700 pr. Kr., Nacionalinis istorijos ir archeologijos muziejus Constanţoje)
Rumunijos teritorijoje rasta neolito laikotarpio Boiano kultūros, Hamangios kultūros, Karanovo kultūros dirbinių (įvijinių apyrankių, karolių, amuletų, gausiai ornamentuotos keramikos, molinių statulėlių). Rasta eneolito laikotarpio Gumelniţos kultūros auksinių papuošalų, molinių gyvūnų, moterų ir dievukų statulėlių, raižiniais, lipdiniais puoštų keraminių dirbinių, antropomorfinio pavidalo indų. Išliko graikų, romėnų meno paminklų, gotų, senovės slavų (Belobrodo kultūros) juvelyrinių, t. p. atvežtinių (keramika, antsmilkiniai) dirbinių.
14–18 amžiaus dailė
Bistriţos vienuolyno relikvijorius – vadinamasis kivotos (emalė, auksas, sidabras, 16 a. pradžia, Nacionalinis Rumunijos dailės muziejus Bukarešte)
Viduramžiais Valakijos ir Moldovos dailę veikė Bizantijos, Serbijos ir Bulgarijos meno tradicijos. Buvo tapomos ikonos, gaminami puošnūs metaliniai liturginiai reikmenys. 14–18 a. sukurta meniškų juvelyrinių dirbinių, išsiskyrė vienuolynuose spausdinamų rankraštinių religinių knygų viršelių puošyba. 15 a. nutapyta religinių paveikslų (Pietų Vokietijos ir Čekijos tapybos įtaka). Sakraliniai pastatai puošti ornamentinėmis ir siužetinėmis freskomis, bronzinėmis skulptūromis, akmeniniais sarkofagais, drožinėtais mediniais altoriais ir baldais.
Valakijos cerkvių išorinės sienos dekoruotos plokščiais reljefais (Šv. Mikalojaus cerkvė Curtea de Argeşe, 1352, Cozijos vienuolyno cerkvė prie Călimăneşti, Vâlceos apskritis, 1388), Moldovos – spalvingomis religinės tematikos freskomis (cerkvės – Pătrăuţi, 1487, Moldoviţoje, 15 a., Voroneţo vienuolyne, 15 a. pabaiga; Humoro vienuolynas, 1530, Probotos, 1531, Suceavos, 16 a. pirma pusė, Arborės, 16 a. vidurys, Suceviţos, 1585, vienuolynai ir cerkvės). Evangelijos siužetai, Konstantinopolio užkariavimo istorija, Rumunijos šventųjų globėjų portretai ištapyti pagal vietinę ikonografiją; būdinga ryškios spalvos, dekoratyvi bizantiškoji maniera. 16 a. freskose sustiprėjo pasaulietiniai motyvai, atsispindėjo politinės aktualijos; portretuose atsirado reprezentacinio portreto puošnumo, dekoratyvumo. 14–18 a. sukurta miniatiūrų, ikonų, puošnių bažnytinių drabužių, kulto reikmenų. Labiausiai suklestėjo akmens ir medžio drožyba su gausiu augalinių ir geometrinių motyvų ornamentu.
Arkangelų synaxis (medis, aliejus, apie 1700, Nacionalinis Rumunijos dailės muziejus Bukarešte)
18 amžiaus pabaigos–19 amžiaus dailė
Osmanų priespauda (1780–1877) sulėtino dailės raidą. Ji suaktyvėjo per nacionalinio išsivadavimo judėjimą (1848) ir susikūrus nepriklausomai valstybei (1877). Klostėsi pasaulietinė dailė; 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje nutapyta Rumunijos aristokratų portretų (Mihailas Töpleris, kūrė 1800–18, Nicolae Polcovniculis, 1788–1842). Tapyta romantiniai ir realistiniai portretai (Ionas Negulici, 1812–51, Barbu Iscovescu, 1816–54), peizažai, revoliucinės, istorinės tematikos alegorinės kompozicijos (Constantinas Danielis Rosenthalis, 1820–51). Romantizmo ir realizmo bruožai būdingi T. Amano istorinėms ir buitinėms kompozicijoms; jis buvo Bukarešto dailės mokyklos vienas steigėjų (1864), pirmasis jos direktorius (iki 1891). 19 a. pabaigoje sukurta Barbizono mokyklai artimų peizažų ir portretų (I. Andreescu, N. I. Grigoresku). Dailei būdinga realistiškumas, demokratiškumas (Octavas Băncilă, 1872–1944, kūryba). Populiari buvo revoliucinė grafika, politinė karikatūra. Grafikos kūrinių, ekspresyvių monarchiją kritikuojančių piešinių sukūrė I. Iseris.
19 amžiaus pabaigos–20 amžiaus pirmos pusės dailė
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje sukurta romantizmo (Ş. Ionescu‑Valbudea, 1856–1918), neoklasicizmo (C. Medrea, 1888–1964) bruožų turinčių skulptūrų. Impresionizmo, art nouveau, Bizantijos, renesanso dailės elementų turinčių skulptūrų sukūrė D. Paciurea. C. Brâncuşi, laikydamasis nacionalinės skulptūros tradicijų, sukūrė savitą moderniosios skulptūros atšaką, turėjusią poveikio ir kitų šalių skulptūros raidai; buvo vienas abstrakčiosios skulptūros pradininkų.
C. Brâncuşi. Bučinio vartai Târgu Jiu (1938; © LATGA / Succession Brancusi (Adagp), 2020)
20 a. pirmoje pusėje sparčiai plėtojosi tapyba; čia susipynė fovizmo, kubizmo, ekspresionizmo ir vietinės dailės bruožai (Theodoras Pallady, 1871–1956, kūryba). Impresionistinių šviesių spalvų peizažų, kompozicijų su nacionaliniais motyvais nutapė Paryžiuje studijavęs Ş. Luchianas. 4–5 dešimtmetyje suaktyvėjo politinė knygų grafika (Nicolae Tonitza). Medžio raižinių sukūrė Ştefanas Constantinescu (1898–1983), Anastase Demianas (1899–1977). 3 dešimtmetyje pradėta plėtoti tapyba, kurioje susiliejo siurrealizmo, ekspresionizmo, abstrakcionizmo ir konstruktyvizmo variacijos (Viktoro Braunerio, 1903–66, M. Janco ir Maxo Hermanno Maxy, 1895–1971, kūryba). Menininkas avangardistas M. Janco buvo vienas dada judėjimo pradininkų. 4 dešimtmetyje su spalva eksperimentavo tapytojai Lucianas Grigorescu (1894–1965), Henri Catargi (1894–1976), Vasile Popescu (1894–1944).
Vestuvių ąsotis (molis, glazūra, 20 a. pradžia, Nacionalinis rumunų liaudies muziejus Bukarešte)
20 amžiaus antros pusės dailė
Po II pasaulinio karo imta reikalauti kūryboje taikyti socialistinio realizmo principus. Jam būdingą iliustratyvumą, formos natūralizmą atitiko tapytojų, plėtojančių akademinio realizmo stilių, kūryba (C. Ressu, Alexandru Ciucurencu, 1903–77, C. Baba). Buvo populiarūs peizažo, natiurmorto, portreto žanrai, juos kūrė tapytojai Traianas Trestioreanu (1919–72), Bradutas Covaliu (1924–91), Paulis Gherasimas (1925–2016), Virgilis Almăşanas (1926–2009), Ştefanas Sevastre (1926–2017), Constantinas Piliuţă (1929–2003). 20 a. 6 dešimtmečio pradžios tapyboje vyravo pramoninis peizažas, darbo, istorinės, revoliucinės tematikos kompozicijos (Mariusas Bunescu, 1881–1971). Ekspresyvių psichologinių portretų nutapė C. Baba. 6 dešimtmečio pabaigos tapyba dekoratyvesnė, joje atsirado abstrakcionizmo (V. Almăşanas), siurrealizmo (Sabinas Bălaşas, 1932–2008) apraiškų. Realistinei krypčiai atstovavo Gheorghe Şaru (1920–2003), Ionas Grigore (1940–2016). Grafikoje vyravo knygų iliustracijos, plakatas, estampas (Vasile Dobrianas, 1912–99). Ekspresionizmo bruožų turi skulptoriaus Gheorgheʼs D. Anghelio (1904–66) ankstyvoji kūryba, simbolizmas būdingas Ionas Irimescu (1903–2005), viduramžių skulptūros ir liaudies drožybos tradicijos – Silvios Elenos Radu (g. 1935) kūrybai. Taikomojoje dekoratyvinėje dailėje susijusios nacionalinio meno ir šiuolaikinės modernios formos. Kilimų sukūrė Ionas Nicodimas (1932–2007), Mimi Podeanu (1927–75).
C. Baba. Poilsis lauke (aliejus, 1954)
9 dešimtmečio Rumunijos dailėje suaktyvėjo po socialistinio realizmo prasidėjęs modernėjimo procesas. Šio laikotarpio žymiausių dailininkų Dorelio Petrehuşo (g. 1957), Claudios Todor kūryba plėtojosi veikiama ekspresyvaus figūratyvizmo ir abstrakcijos. Horia Bernea (1938–2000) naudojo gesto tapybos principus, sukūrė konceptualių ir minimalistinių kūrinių, vėliau jo tapyboje įsivyravo krikščionių ortodoksų simbolika. Ionas Grigorescu (g. 1945) sukurti paveikslai, filmai, fotografijos ir performansai buvo drausti dėl užuominų apie demonų pasauliui prilygintą komunistinę tikrovę. Marianas Zidaru (g. 1956) kuria religinės simbolikos asambliažus ir skulptūras.
20 amžiaus pabaigos–21 amžiaus pradžios dailė
Nuo 1990 prasidėjo esminiai Rumunijos dailės pokyčiai. Rumunijos šiuolaikinei dailei atsinaujinant ir jai išpopuliarėjant svarbi buvo grupė subREAL (veikė 1990–99), kurią įkūrė Călinas Danas (g. 1955), Iosifas Király (g. 1957) ir Danas Mihaltianu (g. 1954). Jos nariai kombinuoja asambliažus su garsais, jungia instaliacijas su hepeningų raiškos priemonėmis ir publikos aktyviu dalyvavimu; instaliacijos ir performansai turėjo itin provokatyvų poveikį (Draculaland 1992–2010, ironizuoja Rumunijos santykius su Vakarais). Teodoras Grauras (g. 1953), taikydamas mišrias medijas ir provokuojančias strategijas, kuria sugriautų Rumunijos ligoninių ir visuomeninių pastatų architektūrinius piešinius, rengia performansus (Caritas / Sex / Super / Star 1994); su Olimpiu Bandalacu (g. 1956) įkūrė grupę Euroartist Bucureşti (veikė 1994–96).
21 a. 1 dešimtmetyje tarptautinio pripažinimo sulaukė menininkas Danas Perjovschi (g. 1961). Jo pieštos paveikslų istorijos, karikatūros, emblemos, komiksai ir grafičiai skirti karo, politikos, kapitalizmo, kasdienybės, mados temoms. Fotografiją kuria Stefanas Havadi‑Nagy (g. 1954). Radikali, groteskiška, šokiruojanti politinių, socialinių temų raiška, t. p. mišrių medijų naudojimas būdingas nuo 2000 pradėjusiems kurti menininkams Cristi Pogăcean (g. 1980), Cosminas Paulescu, Irina Botea Bucan (abu g. 1970).
Dailininkai rengiami Nacionalinės dailės universitete Bukarešte (įkurtas 1864 kaip Bukarešto dailės mokykla).
Liaudies dailėje vyrauja drožinėti buitiniai reikmenys, spalvinga keramika, tapyba ant stiklo. Plėtojamas siuvinėjimas ir tekstilės dirbiniai (kilimai, audiniai).
2271
Rumunijos kultūra
Rumunijos konstitucinė santvarka
Rumunijos partijos ir profsąjungos
Rumunijos ginkluotosios pajėgos