Rumùnijos gamtà
Rumunijos gamtinis žemėlapis
Krantai
Juodosios jūros kranto linijos ilgis 245 kilometrai. Į šiaurę nuo Constanţos krantai žemi, vietomis pelkėti, daug salų, nerijų, limanų, į pietus – daugiausia lygūs, su smėlio paplūdimiais.
Reljefas
Rumunijos reljefas įvairus (vidutinis šalies aukštis 414 metrų). 31 % Rumunijos paviršiaus užima kalnai (aukštis daugiau kaip 800 m; apie 12 % šalies paviršiaus daugiau kaip 1000 m), 39 % – aukštumos (300–800 m), 30 % – žemumos (mažiau kaip 300 metrų).
Šiaurinėje ir vidurinėje dalyje lanku ištįsę Karpatų kalnai: iš šiaurės į pietus – Rytų Karpatai, toliau iš vakarų į rytus – Pietų Karpatai (Făgăraşo kalnuose yra aukščiausia Rumunijos viršūnė – Moldoveanu kalnas, 2544 metrai). Rytų ir Pietų Karpatus skiria Predealio perėja (aukštis 1040 metrų). Rumunijos vakaruose – Apusenai; juose, miškais apaugusiuose Bihoro kalnuose, yra didžiausias Rumunijoje karstinis rajonas (daug karstinių reljefo formų, keli tūkstančiai urvų, ponorų). Ilgiausias šalyje – Vėjo urvas (50 km) Padurea Craiului kalnuose, žymiausias požeminis urvas – Muieriloro (Oltenijos regionas), Ledo urvas (Pastera Scarisoara) – antras pagal dydį Europoje. Apusenai vakaruose pereina į Dunojaus vidurupio lygumą. Tarp Pietų Karpatų, Rytų Karpatų ir Apusenų plyti kalvota, tektoninės kilmės Transilvanijos plynaukštė.
Karpatų kraštovaizdis Rumunijoje
Transfăgărăşano perėja
Į rytus nuo Rytų Karpatų, tarp Sireto ir Pruto driekiasi Moldovos aukštuma (didžiausias aukštis 587 m), Rumunijos pietuose – Dunojaus žemupio lyguma, pietryčiuose – kalvota, lioso dariniais padengta karstinė Dobrudžos plynaukštė (iki 467 m), vakaruose – Panonijos lyguma.
Rumunijoje būna žemės drebėjimų (stiprūs buvo 1829, 1838, 1916, 1940, 1970, 1986).
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Aukščiausia sausio mėnesio temperatūra Dobrudžos plynaukštėje, Dunojaus žemupio lygumoje 2–3 °C, Transilvanijos plynaukštėje ir Moldovos aukštumoje 0 °C, Karpatų kalnuose –7 °C, žemiausia – atitinkamai –6 °C, –10 °C, –14 °C. Aukščiausia liepos mėnesio temperatūra prie Juodosios jūros 26 °C, Dunojaus žemupio lygumoje 29 °C, kalnuose 9 °C, žemiausia – atitinkamai 20 °C, 16 °C ir 3 °C. Aukščiausia užregistruota temperatūra 44,5 °C (1951 Rumunijos pietrytinėje dalyje), žemiausia –38,5 °C (1942 centrinėje dalyje).
Per metus prie Juodosios jūros iškrinta 280–400 mm, Dunojaus žemupio lygumoje ir Moldovos aukštumoje 450–700 mm, Transilvanijos plynaukštėje 550–1000 mm, Karpatuose daugiau kaip 1000 mm kritulių. Daugiausia lyja balandžio–gegužės ir rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Kalnuose sniego danga išsilaiko 50–100 dienų.
Vyrauja pietvakarių, rytinėje dalyje – šiaurės rytų vėjai. Vasarą vakaruose pučia karšti pietvakarių vėjai austru, žiemą rytuose – šalti šiaurės rytų vėjai crivăţ.
Sinoe ežero pakrantė (antikinio Histrijos miesto griūvėsių apylinkės)
Vidaus vandenys
Apie 95 % Rumunijos teritorijos apima Dunojaus baseinas. Kitos nedidelės upės nuo Dobrudžos plynaukštės teka tiesiai į Juodąją jūrą. Per Rumuniją teka Dunojaus žemupys (ilgis Rumunijoje 1075 kilometrai). Rumunijos pietuose juo eina Rumunijos siena su Serbija, Bulgarija, ties Călăraşi miestu jis pasuka į šiaurę ir sudarydamas plačią, užpelkėjusią Dunojaus deltą įteka į Juodąją jūrą (Rumunijos šiaurės rytuose upe eina Rumunijos–Ukrainos siena).
Dunojaus didžiausi intakai Rumunijoje: Jiu, Oltas, Vedea, Argeşas, Ialomiţa, Siretas, Prutas (visi kairieji). Rumunijos vakaruose teka Tisos intakas Murešas. Upės vandeningos, maitinamos sniego ir lietaus vandenų. Pavasarį, kovą (dėl kalnų sniego tirpsmo) ir gegužę (dėl gausių kritulių) upės dažnai patvinsta, vasarą Dobrudžos plynaukštėje ir Moldovos aukštumoje – kartais išdžiūsta. Dunojaus–Juodosios jūros kanalas.
Bukuros ledyninės kilmės ežeras (Retezato nacionalinis parkas)
Rumunijoje yra apie 2400 ežerų. Daugiausia jų Juodosios jūros pakrantėje (limaniniai; Razelmo, Sinoe, Zmeicos ežeras) ir Dunojaus slėnyje (senvaginiai; Suhaios, Bistreţo ežeras); kai kurių ežerų vanduo sūrus. Kalnuose daug mažų ledyninių ežerų; daugiausia jų Pietų Karpatų Retezato kalnagūbryje, Făgăraşo kalnuose, Apusenuose.
Pietų Karpatuose ir Apusenų Bihoro kalnuose gausu mineralinių (dažnai terminių) versmių.
Dirvožemiai
Karpatuose ir Apusenų Bihoro kalnų masyve kalnų šlaituose iki 1000 m aukščio, apaugusiuose lapuočiais, vyrauja rudžemiai, iki 1800 m, apaugusiuose pušynais, – jauražemiai, aukščiau, kalnų pievose, – kalkžemiai. Transilvanijos plynaukštėje, Moldovos aukštumos didesnėje dalyje daugiausia paplitę išplautžemiai, Rumunijos vakariniame pakraštyje – derlingi juodžemiai, Dunojaus žemupio lygumoje – verstžemiai. Dunojaus, Sireto ir kitų upių slėniuose yra salpžemių, Dunojaus deltoje – šlynžemių ir druskožemių.
Augalija ir gyvūnija
Bukų miško pakraštis
Apie 28 % Rumunijos teritorijos užima miškai. Kalnų šlaitai iki 800 m aukščio daugiausia apaugę ąžuolais, 800–1400 m aukštyje auga skroblai, bukai ir kiti lapuočiai, 1400–1700 m aukštyje – eglynai, aukščiau – žemaūgių pušų giraitės, subalpinės ir alpinės pievos. Dobrudžos plynaukštėje ir Dunojaus žemupio lygumoje – miškastepių ir stepių augalija. Upių užliejamuose plotuose vyrauja pievos, švendrynai, salpų miškai (ievos, tuopos). Miškuose veisiasi lapės, vilkai, rudieji lokiai, lūšys, įvairių rūšių elniai, šernai, voverės, barsukai, stepėse gausu starų, žiurkėnų, pelių, žalčių, gyvačių. Miškuose peri tetervinai, kurtiniai, geniai, gegutės, kėkštai, stepėse – ereliai, vanagai, kurapkos, Dunojaus deltoje – gervės, žąsys, antys, gulbės, vasarą atskrenda pelikanų, flamingų. Upėse gausu sterkų, šamų, karpių, ešerių, Dunojaus deltos šakose – didžiųjų ir žvaigždėtųjų eršketų, kalnų upėse – upėtakių.
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima 24,5 % (58 126 km2; 2004 – 5,1 %) Rumunijos teritorijos. Yra 13 nacionalinių parkų, 16 gamtos parkų, 667 gamtos draustiniai, 203 gamtos paminklai. Į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Dunojaus delta (1991, nuo 1998 UNESCO biosferos rezervatas), Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2007, 2011, 2017). 3 UNESCO biosferos rezervatai – Retezato (nuo 1979), Pietrosul Mare (1979). 19 Ramsaro konvencijos Rumunijoje įsigaliojo 1991) saugomų vietovių (plotas 11 564 km2). Europos ekologinio tinklo Natura 2000 saugomos teritorijos: 162 turinčios paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusą, 435 – buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusą. Rumunijos gamtai didžiausią grėsmę kelia dirvožemio ir upių (ypač Dunojaus, Sireto) užterštumas. Labiausiai užteršta Rumunijos pietinė ir pietrytinė dalys, kur plėtojama metalurgija, kasybos, chemijos pramonė.
Bercos purvo vulkanai – gamtos draustinis (1924; Bacău apskritis)
Meziado urvas (Apusenų gamtos parkas)
Rumunijos konstitucinė santvarka
Rumunijos partijos ir profsąjungos
Rumunijos ginkluotosios pajėgos