Rumùnijos konstitùcinė sántvarka
Aukščiausiosios valdžios institucijos
Parlamento rūmų Bukarešte vaizdas iš viršaus (1984–1997, architektė A. Petrescu)
Pagal 1991 konstituciją (pataisos 2003) Rumunija – pusiau prezidentinė respublika. Valstybės vadovas, ginkluotųjų pajėgų ir Aukščiausiosios krašto apsaugos tarybos vadas – 5 metams (ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės) tiesiogiai renkamas prezidentas. Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei (Ministrų Tarybai), kuriai vadovauja Parlamento pritarimu prezidento skiriamas ministras pirmininkas (juo dažniausiai tampa daugumą Parlamento rinkimuose surinkusios politinės partijos lyderis).
Įstatymus leidžia Ministrų Taryba ir dvejų rūmų Parlamentas (Parlament), kurį sudaro 4 metams tiesiogiai pagal mišrią proporcinių rinkimų sistemą renkamas Senatas (Senat; 136 nariai) ir 4 metams tiesiogiai pagal mišrią proporcinių rinkimų sistemą renkami Deputatų Rūmai (Camera Deputaţilor; 329 nariai, kurių 17 turi atstovauti etninėms mažumoms).
Parlamento rūmuose deputatai ir vyriausybės nariai klauso Socialdemokratų partijos lyderio L. Dragneʼo kalbos (2017)
Vietos valdžia
Apskritims vadovauja tiesiogiai renkamos apskričių tarybos ir vyriausybės skiriami prefektai, savivaldybėms – tiesiogiai renkamos vietos tarybos ir merai.
Teismų sistema
Teismų sistemą sudaro Konstitucinis (9 nariai, kurių 3 skiria prezidentas, 3 – Senatas, 3 – Deputatų Rūmai 9 metams), Aukščiausias kasacijos ir teisingumo (veikia kaip aukščiausiasis teismas; 25 nariai, kurių 11 Aukščiausiosios magistratų tarybos siūlymu skiria prezidentas, 14 – buvę teismo nariai 6 metams), Atsiskaitymų teismas, Bukarešto municipalinis, apeliaciniai, apskričių, vietos teismai. Karo teismų sistemos teismai nagrinėja su karo personalu susijusias bylas.
Nacionalinė šventė
Nacionalinė šventė – gruodžio 1 – Susivienijimo (Rumunijos ir Transilvanijos 1918) diena.
2271
Rumunijos partijos ir profsąjungos
Rumunijos ginkluotosios pajėgos