Bukarešto universitetas (1857–1869, architektas A. Orăscu)
Rumùnijos švietmas
Pirmosios slavų mokyklos prie bažnyčių ir vienuolynų pradėjo veikti 14 amžiuje. 1559 Şcheii Braşovului įsteigta pirmoji rumunų mokykla. 17 amžiuje pradėtos steigti slavų ir rumunų pirmosios aukštosios mokyklos su graikų ir lotynų kalbų mokymu: Jasuose Academia Vasiliana (1640), Târgoviştėjė (1646), Bukarešte Academia Domnească (įkurta apie 1680). 1835 Jasuose įsteigta pirmoji aukštoji mokykla – Academia Mihăileană, kurioje buvo mokama rumunų kalba (1860 pertvarkyta į Jasų universitetą). 1864 priimtas pirmasis švietimo įstatymas, 1865 pradėta švietimo reforma: įvestas privalomas ir nemokamas keturmetis pradinis, neprivalomas septynmetis vidurinis ir trimetis aukštasis mokslas. Pagal 1896 pradinio mokslo įstatymą pradinio mokymosi amžius pailgintas vienais metais (8–12 metų vaikams), 1924 įvestas privalomas ir nemokamas septynmetis mokslas, 1968 – privalomas ir nemokamas dešimtmetis mokslas 6–16 metų vaikams. 1948 pradėta nauja švietimo reforma: mokykla paskelbta valstybine, supasaulietinta ir atskirta nuo bažnyčios. Valdant N. Ceauşescu po 1971 mokykla buvo ideologizuota. Pagal 1995 Švietimo įstatymą mokslas yra nemokamas. Švietimą tvarko Švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų ministerija. Mokoma rumunų, taip pat vengrų, vokiečių ir kitomis (serbų, ukrainiečių, slovakų, čekų, kroatų, turkų) kalbomis.
Pirmuosius vaikų darželius 1881 Bukarešte įsteigė Rumunijos vaikų darželių asociacija, 1910 paskelbtas pirmasis Ikimokyklinio ugdymo įstatymas. Šiuolaikinis ikimokyklinis ugdymas apima neprivalomus vaikų darželius (3–5 metų vaikams) ir parengiamąsias grupes (5–6/7 metų vaikams). 2011 buvo 1506 valstybinės ikimokyklinės įstaigos (640 610 vaikų, 38 253 pedagogai), 212 privačių ikimokyklinių įstaigų (12 245 vaikai).
Bendrojo lavinimo mokykla apima privalomą keturmetę pradinę mokyklą (6–10 metų vaikams), keturmetę žemesnės pakopos vidurinę mokyklą (gimnaziją; 10–14 metų jaunuoliams) ir dvimetę žemesnės pakopos vidurinę mokyklą (licėjų; 14–16 metų jaunuoliams) arba bendrojo lavinimo dvimetę žemesnės pakopos profesinę mokyklą (amatų ir profesijos mokyklą; 14–16 metų jaunuoliams), neprivalomą bendrojo lavinimo dvimetę aukštesnės pakopos vidurinę mokyklą (licėjų; 16–18/19 metų jaunuoliams) arba vienmetę aukštesnės pakopos profesinę mokyklą (16–17 metų jaunuoliams). Baigusieji bendrojo lavinimo aukštesnės pakopos vidurinę mokyklą (18–21 metų jaunuoliai) mokslus gali tęsti povidurinio mokymo mokykloje; ši mokykla rengia aukštos profesinės kvalifikacijos darbininkus ir įstaigų tarnautojus. 2011 buvo 4614 pradinių mokyklų ir gimnazijų (852 650 mokinių, 138 560 mokytojų), 1444 licėjai (639 920; 60 650), 1312 amatų ir profesinių mokyklų (189 254; 5990), 451 povidurinio mokymo mokykla (55 090; 864). Neįgalūs vaikai ugdomi (pirmasis įstatymas priimtas 1864) specialiuose vaikų darželiuose ir mokomi specialiosiose mokyklose. 2010 buvo 113 specialiųjų ugdymo institucijų, 16 050 mokinių, 6180 mokytojų. Aukštasis mokslas apima universitetus, akademijas ir kolegijas. 2011 buvo 112 aukštųjų mokyklų, iš jų – 56 valstybiniai universitetai (48 040 studentų), 50 privačių universitetų (410 860 studentų), iš viso aukštosiose mokyklose dėstė 31 975 dėstytojai. Suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro liaudies universitetai, aukštųjų mokyklų nuotolinio mokymo, profesinio mokymo ir ugdymo, bendruomenės kultūros centrai; iš viso 2010 studijavo apie 60 000 asmenų. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Bukarešto universitetas, Žemdirbystės ir veterinarijos (įkurtas 1852), C. Davilos medicinos ir farmacijos (įkurtas 1857, abu Bukarešte) A. I. Cuzos (įkurtas 1860 Jasuose), Bukarešto nacionalinis muzikos, Bukarešto nacionalinis menų, Bukarešto politechnikos (visi įkurti 1864), Karolio I nacionalinės gynybos (įkurtas 1889 Bukarešte), I. Mincu architektūros ir urbanistikos (įkurtas 1897 Bukarešte), Klužo‑Napokos technologijų (1920), Bukarešto technologijų ir civilinės inžinerijos (įkurtas 1948) universitetai, Bukarešto ekonomikos (įkurta 1913), Bukarešto karinės technikos (įkurta 1949) akademija. Svarbiausia mokslo įstaiga – Rumunijos akademija (įkurta 1866 Bukarešte). Didžiausios bibliotekos: Rumunijos nacionalinė (įkurta 1859; 2011 jos fonduose buvo 8 793 285 vienetų dokumentų), Rumunijos akademijos (įkurta 1867), Centrinė valstybinė (įkurta 1955, visos Bukarešte). Svarbiausi muziejai: Rumunijos nacionalinis menų (įkurtas 1937 Bukarešte), Nacionalinis šiuolaikinio meno, Nacionalinis geologijos, Nacionalinis Rumunijos istorijos, Bukarešto kaimo muziejus, Žydų istorijos, Karo muziejai.
Rumunijos kultūra
2271
Rumunijos konstitucinė santvarka
Rumunijos partijos ir profsąjungos
Rumunijos ginkluotosios pajėgos