ruñkeliai, balandinių (Chenopodiaceae) šeimos, runkelio genties vienamečiai ir dvimečiai kultūriniai žemės ūkio augalai.
Visi kultūriniai runkeliai priklauso paprastojo runkelio tipiniam porūšiui (Beta vulgaris subsp. vulgaris), kuris kilęs iš paprastojo runkelio pajūrinio porūšio (Beta vulgaris subsp. maritima). Kultūriniai runkeliai skirstomi į keletą veislių grupių: cukriniai runkeliai, pašariniai runkeliai, lapiniai burokėliai (lapiniai runkeliai, mangoldai), burokėliai. Paprastasis runkelis (Beta vulgaris) yra vienametis arba dvimetis. Maistui ir pašarui auginamas vidutinių platumų klimato juostose visuose žemynuose. Šaknis sustorėjusi, mėsinga, apvali arba pailga, balta, gelsva, geltona, rausva, raudona. Stiebas status šakotas, plikas, briaunotai vagotas, žalias, rausvas arba raudonai ruožuotas. Lapai dideli pilki lygiakraščiai, šiek tiek banguotais kraštais. Žiedai dvilyčiai, žali arba balsvi, susitelkę į šluotelės pavidalo žiedynus. Vaisius – neatsidarančioji dėžutė; dažnai dėžutės tarpusavyje suaugusios po 2–6 ir sudaro kamuolėlius.
cukrinių runkelių laukas
Pašarinis runkelis yra dvimetis augalas. Pirmaisiais metais išaugina lapus ir šaknis (šakniavaisius), tinkančius pašarui, antraisiais – iš šakniavaisio išauga sėklojai, subrandinantys sėklas. Pagal vaisių kamuolėlio sandarą pašariniai runkeliai skirstomi į vienasėklius (vienadaigius; vaisiai pavieniai) ir daugiasėklius (daugiadaigius; vaisiai suaugę po kelis, todėl kamuolėlyje būna kelios sėklos). Daugiausia kuriamos vienasėklių pašarinių runkelių veislės. Pašariniai runkeliai – vertingas pašaras. Pašariniai runkeliai, turintys daugiau sausųjų medžiagų (15 %) ir cukraus (13 %), vadinami puscukriniais.
Runkeliai gerai auga lengvos granuliometrinės sudėtės ir vidutinio sunkumo priemoliuose. Dažnesnės ligos – miltligė, rūdys, lapų mozaika, virusinė geltligė, kenkėjai – runkeliniai straubliukai, runkelinė blakė, runkelinė musė, runkelinis amaras.
Kultūriniai runkeliai paplito Pietų Europoje 7–9 amžiuje. Runkeliai kilę iš Viduržemio jūros šalių. Iš čia pateko į Vakarų Europą. Kultūriniai runkeliai sukurti atrankos būdu ir kryžminant juos su laukiniais. Iš pradžių atrinkti pašariniai ir valgomieji runkeliai, vėliau – puscukriniai runkeliai. Pastaruosius kryžminant su lapiniais gauti cukriniai runkeliai. Runkelių šaknis sudaryta iš kerpės, kaklelio ir pagrindinės šaknies. Pašarinių runkelių šaknies kaklelis sudaro pagrindinės šaknies dalį. Cukrinių ir puscukrinių runkelių šaknies kaklelis trumpas, pagrindinė šaknis – ilgesnė. Šaknų forma priklauso nuo veislės. Pašarinių runkelių šaknys dažniausiai įsmaugto ritinio, maišo ar kūgio formos, cukrinių ir puscukrinių – kūgio formos. Šoninės šaknys auga šoniniuose grioveliuose. Runkelių augimo tarpsniai – dygimas, skilčialapių, tikrųjų lapų pirmosios, antrosios, trečiosios poros susidarymas, lapų susilietimas eilėse ir tarpueiliuose.
Runkeliai, kaip ir visi kaupiamieji pašariniai augalai, auginami plačiaeiliu būdu purenant tarpueilius. Purenant sunaikinamos dygstančios piktžolės. Pašariniams ir puscukriniams runkeliams naudojami tie patys herbicidai, insekticidai, fungicidai kaip ir cukriniams runkeliams.
Lietuvoje į Nacionalinį 2023 augalų veislių sąrašą įrašytos 7 pašarinių runkelių veislės: ‘Brigadier’ (1995), ‘Kyros’ (1997), ‘Magnum’ (1997), ‘Rekord Poly’ (1997), ‘Zentaur Poly’ (1997), ‘Barbara’ (1999), ‘Ursus Poly’ (2003).
pašariniai runkeliai
1021
-burokai