rùnos (vok. Runen < sen. skandinavų k. rūn – paslaptis), karelų, vepsių, suomių epinės liaudies dainos. Sukurtos vadinamuoju kalevališkuoju metru – aštuonskiemeniu chorėju (trochėju) su cezūra eilutės viduryje. Eilėdara silabinė. Runų pagrindiniai siužetai yra apie epinius didvyrius – išminčių ir burtininką Viainiamioineną, kalvį Ilmarineną, lengvabūdį nuotykių ieškotoją Lemminkiaineną. Baltijos finų prokalbės laikus siekia siužetai apie Pasaulio sukūrimą (gimimą) ir runoje apie didįjį ąžuolą (joje yra baltiškų elementų). Vėlesni runų siužetai yra apie laivo stsymą su pasitelkus burtagiesmes, alaus ir kantelės sukūrimą. Runas paprastai dainuoja du atlikėjai (jie atsisėda vienas prieš kitą, susikimba pirštų galais ir linguodami pirmyn atgal dainuoja pakarčiui – pirmasis padainuoja eilutę, ją pakartoja antrasis ir t. t., kartais kas nors pritaria kantele). Iš karelų ir suomių runų E. Lönnrotas sudarė epą Kalevala.
1012