rupiniai

rupinia, aliejaus gamybos šalutinis produktas. Rupiniai gaunami organiniais tirpikliais (eteriu, benzinu, dichloretanu, etanoliu) ekstrahuojant aliejinių augalų (sojų, saulėgrąžų, rapsų, linų, kanapių, vilnamedžių, arachių, kakavmedžių) sėklas. Sojų, saulėgrąžų, linų, vilnamedžių, rapsų rupiniai yra labai maistingi koncentruotieji pašarai. Jų dedama gaminant kombinuotuosius pašarus ir lesalus, kuriais šeriami įvairių rūšių gyvuliai ir lesinami paukščiai. Sojos rupiniai ypač vertingi, nes turi daugiausia vandenyje gerai tirpstančių baltymų, kurie pagal aminorūgščių sudėtį prilygsta gyvūniniams baltymams. Tačiau sojos rupinių sudėtyje yra inhibitorių (tripsino, ureazės ir lipoksidazės fermentų), kurie sukelia alergiją ir neigiamai veikia prieauglio vystymąsi. Kad šių medžiagų nebūtų, sojos pupelės kaitinamos. Į kombinuotuosius pašarus įvairių rūšių ir amžiaus grupių gyvuliams dedama 5–35 %, žuvims – iki 55 % rupinių. Sėmenų rupiniais tinka šerti visus gyvulius. Jų sudėtyje yra 3–10 % pektininių medžiagų, kurios brinksta, sudaro gleives, saugančias virškinamąjį traktą nuo mechaninių pažeidimų, vidurių užkietėjimo ir viduriavimo. Sėmenų rupinių duodama augantiems gyvuliams, melžiamoms karvėms 2–3 kg per dieną. Į kiaulėms ir kitiems gyvuliams skirtus kombinuotuosius pašarus sėmenų rupinių dedama 10–15 %. Sėmenų rupiniai netinka paukščių prieaugliui. Kai lesalo sudėtyje jų yra apie 5 %, viščiukai blogiau auga, kai apie 10 % – viščiukai ir kalakučiukai nugaišta. Saulėgrąžų rupiniai gaunami iš nelukštentų ir lukštentų sėklų. Nelukštentų sėklų rupiniai yra mažiau maistingi (juose didesnis kiekis ląstelienos). Lukštentų sėklų rupiniais galima šerti gyvulius ir paukščius. Saulėgrąžų rupinių dedama į kombinuotuosius pašarus, jais šeriami paršeliai, penimos ir veislinės kiaulės. Vilnamedžių rupiniai gaunami perdirbant lukštentas ir nelukštentas sėklas. Lukštentų vilnamedžių sėklų rupiniai turi apie 2,5 karto daugiau baltymų negu nelukštentų sėklų rupiniai. Nelukštentų sėklų rupiniais šeriami tik suaugę galvijai. Vilnamedžių rupiniuose yra nuodingosios medžiagos gosipolo, kuris gali kauptis gyvulių organizme. Prieš šeriant gyvulius vilnamedžių rupiniais šutinami ne trumpiau kaip 2 h. Suaugusiems galvijams tokių rupinių galima duoti iki 2–2,5 kg per dieną, melžiamoms karvėms – iki 2 kg. Rapsų rupinius gyvuliai ėda nenoriai, nes jų sudėtyje yra karčiųjų ir nuodingųjų medžiagų (gliukozinolatų). Per dieną karvei duodama 1,5–2 kg rapsų rupinių; duodant daugiau blogėja pieno kokybė.