rūpýba, sociãlinė rūpýba, ribotai veiksnaus (dėl amžiaus, sveikatos) fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimo, apsaugos bei gynimo forma. Apima ir tokio asmens turto rūpybą, bet prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius. Rūpyba dažniausiai skiriama teismo. Nustačius rūpybą skiriamas rūpintojas, kuris yra savo globotinio atstovas ir gina jo teises ir interesus be specialaus pavedimo. Rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali savarankiškai sudaryti, padeda jam įgyvendinti kitas jo teises ar vykdyti pareigas, saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo. Rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo esant jo rašytiniam sutikimui. Skiriant asmenį rūpintoju turi būti atsižvelgiama į jo dorines ir kitas savybes, galimybę įgyvendinti rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma rūpyba, į rūpintojo pageidavimą ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
LIETUVOJE rūpybą reglamentuoja Konstitucija (1992), 1961 Hagos konvencija dėl valdžios institucijų teisių ir taikytinos teisės nepilnamečių teisių gynimo srityje (Lietuvoje įsigaliojo 2002), Civilinis (2000, įsigaliojo 2001), Civilinio proceso (2002, įsigaliojo 2003) kodeksai, kiti teisės aktai. Rūpyba nustatoma 14 metų sulaukusiems vaikams ar asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka pripažinti ribotai veiksniais, taip pat veiksniems fiziniams asmenims, kurie dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų. Pagal Vyriausybės patvirtintus Vaiko globos organizavimo nuostatus (2002), savivaldybė yra atsakinga už jos teritorijoje likusio be tėvų globos vaiko rūpybą. Vaiko rūpybą savivaldybėje organizuoja ir prižiūri Vaiko teisių apsaugos tarnyba, pirmenybę teikdama vaiko rūpybai šeimoje arba šeimynoje. Asmenų, teismo pripažintų ribotai veiksniais, esančių gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) įstaigose, rūpybos funkcijas atlieka atitinkama gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) įstaiga tol, kol paskiriamas nuolatinis rūpintojas.
Vaiko rūpybos formos – šeimoje, šeimynoje, vaikų globos įstaigoje. Vaiko rūpyba gali būti laikinoji ir nuolatinė. Laikinoji rūpyba yra laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar vaiko globos įstaigoje. Tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Vaiko laikinajai rūpybai rūpintoją skiria rajono (miesto) savivaldybės valdyba (meras) savo sprendimu (potvarkiu) pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. Nuolatinė rūpyba nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, jų priežiūra, auklėjimas, teisių, teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) įstaigai. Vaiko nuolatinei rūpybai rūpintoją skiria teismas nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinti Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatai (2007) reglamentuoja Lietuvos teritorijoje likusio be tėvų globos vaiko laikinosios rūpybos skubaus ir planuoto nustatymo, vaiko laikinosios rūpybos tėvų prašymu nustatymo, vykdymo, vietos ir vaiko rūpintojo keitimo ir vaiko laikinosios rūpybos priežiūros tvarką bei vaiko grąžinimą tėvams. Nepilnamečio asmens rūpyba pasibaigia jam sulaukus 18 metų ar kai jis įgyja visišką veiksnumą iki 18 metų. Ribotai veiksnaus rūpyba panaikinama rūpintojo, globos ir rūpybos įstaigos ar prokuroro prašymu išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo pripažintas ribotai veiksniu. Rūpyba pasibaigia įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti jo veiksnumo apribojimą.