rusẽnantysis šlydis, stacionariojo savaiminio elektros išlydžio dujose rūšis. Sukeltas ilgame cilindriniame vamzdyje, kuriame slėgis keliasdešimt paskalių, susideda iš kelių skirtingai švytinčių ertmių. Teigiamųjų jonų ir greitųjų atomų smūgiai, iš dalies ir išorinis fotoefektas sukelia elektronų emisiją iš katodo. Didelė teigiamųjų jonų koncentracija Astono švytėjimo ir Crookeso tamsiojoje ertmėse lemia didelį įtampos kritimą rusenančiojo išlydžio katodinėje dalyje. Dujų atomai (molekulės) jonizuojami ir pradeda švytėti Astono švytėjimo ermėje. Rusenančiojo švytėjimo ertmėje rekombinuojasi elektronai ir teigiamieji jonai. Teigiamojo stulpo ertmėje dėl pastovios ir didelės elektronų ir jonų koncentracijos įtampa kinta mažai, elektrinis laidumas didelis, o švytėjimą sukelia sužadinti dujų atomai (molekulės). Pastovus šios ertmės krūvininkų skaičius susidaro dėl dujų atomų (molekulių) smūginės jonizacijos, priešingo ženklo krūvininkų bipolinės difuzijos vamzdžio sienelių link ir po to vykstančios rekombinacijos. Teigiamojo stulpo ertmėje dujos yra neizoterminės. Jos dėl krūvininkų difuzijos išilgai vamzdžio susiskaido į tamsias ir šviesias sritis. Mažinant atstumą tarp elektrodų teigiamasis stulpas trumpėja ir visai išnyksta, vėliau tamsioji ir rusenančiojo švytėjimo ertmės tampa nematomos, kartu mažėja ir elektrodų įtampa. Kai atstumas tarp elektrodų mažesnis už katodinės dalies ilgį, rusenantysis išlydis nevyksta. Rusenančiojo išlydžio metu katodo elektros srovė 10–5–1 A, įtampos kritimas prie katodo 100–500 V. Ryškiausias, kai dujų slėgis nuo kelių iki kelių šimtų paskalių. Stiprinant elektros srovę virsta anomaliuoju (teigiamojo stulpo ertmė trumpėja); toliau stiprinant elektros srovę dėl dujų šiluminės jonizacijos prasideda lankinis išlydis. Rusenantysis išlydis naudojamas dujošvyčiuose vamzdeliuose (stabilizatoriuose, tiratoriuose), katodinio dulkinimo įrenginiuose, jonų šaltiniuose, dujų lazeriuose (jiems sužadinti).
Rusenantįjį išlydį 1838 pradėjo tyrinėti M. Faraday. 20 a. pradžioje Johnas Sealyʼis Edwardas Townsendas (Airija) sukūrė dujų smūginės jonizacijos rusenančiojo išlydžio metu teoriją.