Rusià (Русь, Rus), rytų slavų žemių istorinis pavadinimas.
Metraščių tradicija (Senųjų laikų pasakojimas) kildina jį iš atvykėlių skandinavų pavadinimo. 9 a. įsitvirtinę Rytų Europoje normanų valdančiosios dinastijos (Riurikaičiai) atstovai, kunigaikščio kariai, ginkluoti pirkliai ilgainiui susimaišė su rytų slavų gentine aukštuomene, pavadinimas rus′ 9 a. įgijo luominį, 10 a. – geografinį, 11 a. – dar ir politinį pobūdį, t. y. davė pavadinimą valstybei. Tokią versiją patvirtina ir suomiškas skandinavų pavadinimas ruotsi (t. y. irklininkai).
Pagal kitą versiją, Rusios pavadinimas kilęs iš rytų slavų protėvių kalbos, nes Pietryčių Europoje buvo ir iki šiol yra nemažai panašių hidronimų (Ros, Rusa ir kitų). Rusios pavadinimas taikytas tiek visai rytų slavų apgyventai teritorijai (nuo Ilmenio ežero šiaurėje iki Karpatų pietuose), tiek pavienėms žemėms: metraščiuose aptinkama Ilmenio (Naugardo) Rusia, Kijevo Rusia (siaurąja prasme – Kijevo žemė, plačiąja – kaip centralizuota 9–12 a. gyvavusi valstybė), Vladimiro‑Suzdalės Rusia, Užkarpatės Rusia (šis pavadinimas tebevartojamas), Raudonoji Rusia (Haličo, Voluinės žemės), Juodoji Rusia (Gardinas, Slanimas, Naugardukas, Valkaviskas), Baltoji Rusia (Minskas, Polockas, Vitebskas). 14 a. Bizantijos šaltiniuose katalikišką Haličo‑Voluinės žemę, siekiant pabrėžti jos konfesinį ypatumą lyginant su stačiatikiška Didžiąja Rusia, pradėta vadinti Mažąja Rusia, vėliau taip imta vadinti visa dabartinės Ukrainos teritorija. 15 a. Rusios pavadinimas transformavosi į Rusijos (rus. Rossija) pavadinimą – taip imta vadinti iš pradžių slavų šiaurės rytines teritorijas (Vladimiro‑Suzdalės kunigaikštystė, iš dalies Naugardo žemė), 16 a. – didžiąją rytų slavų žemių dalį suvienijusią Maskvos didžiąją kunigaikštystę.
1088