Rùsijos etnogrãfijos muziẽjus (Rossijskij etnografičeskij muzej), 1902–1918 Imperãtoriaus Aleksándro III rùsų muziẽjaus Etnogrãfijos skỹrius, 1934–1948 Valstýbinis etnogrãfijos muziẽjus, 1948–1992 Valstýbinis SSRS taut etnogrãfijos muziẽjus, vienas seniausių Rusijos muziejų. Yra Sankt Peterburge.
Struktūra ir veikla
Muziejus turi šešis skyrius: Rusų etnografijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Moldavijos etnografijos, Šiaurės vakarų ir Pabaltijo tautų etnografijos, Kaukazo, Vidurinės Azijos ir Kazachijos tautų etnografijos, Pavolgio ir Pauralės tautų etnografijos, Sibiro ir Tolimųjų Rytų tautų etnografijos. Prie muziejaus veikia Vaikų etnografijos centras. Nuo 2003 muziejus vykdo etnografinį projektą Ekspedicija nuo Baltosios jūros iki Beringo sąsiaurio. Rusijos etnografijos muziejus turi mokslo ir Rusijos muziejininkystės etnografinio centro statusą, rengia ir skelbia metodines rekomendacijas muziejams, turintiems etnografijos kolekcijų, kasmet organizuoja kvalifikacijos kėlimo seminarus ir kursus, teikia pagalbą kitų muziejų darbuotojams eksponatų komplektavimo, apskaitos ir sisteminimo, saugojimo ir restauravimo, mokslinio aprašymo ir muziejinio fondo katalogų sudarymo klausimais.
Rusijos etnografijos muziejus
Eksponatai
Muziejaus rinkinį sudaro 471 890 eksponatų, apibūdinančių 158 tautų tapatybę (2020). Yra įvairių tautų 18–20 amžiaus nacionalinių kostiumų (apie 100 000 eksponatų), šaltųjų ir šaunamųjų ginklų, papuošalų, transporto priemonių, muzikos instrumentų, keramikos dirbinių, medžio drožinių, audinių, nėrinių ir siuvinių, pirmykščių tikėjimų ir religinio kulto reikmenų, Kaukazo, Vidurinės Azijos ir Moldavijos kilimų, baltarusių ir uzbekų liaudies teatrų atributų kolekcijos.
Muziejaus istorija
1895 04 caras Nikolajus II pasirašė įsaką, leidžiantį steigti Rusijos etnografijos muziejų. Muziejus įkurtas 1902 01 10 V. Lamanskio, N. Kondakovo, A. Šachmatovo, V. Radlovo, A. Pypino, S. Oldenburgo iniciatyva kaip Imperatoriaus Aleksandro III rusų muziejaus Etnografijos skyrius (Rusų muziejus). Pirmąsias kolekcijas muziejui padovanojo caras Nikolajus II, didysis kunigaikštis Georgijus Michailovičius Romanovas, taip pat D. Klemencas, F. Volkovas, S. Dudinas, K. Inostrancevas, E. Liackis, A. Makarenko, A. Milleris, N. Mogilianskis, F. Pliuškinas, S .Rudenko, N. Šabelskaja. 1918–1934 muziejus veikė Rusų muziejaus Etnografijos skyriaus, 1934–1948 Etnografijos muziejaus pavadinimu. 1948 muziejaus kolekcija papildyta Maskvos SSRS tautų muziejaus fondų eksponatais, iki 1992 veikė SSRS tautų etnografijos muziejaus pavadinimu.
Lietuviški eksponatai
Rusijos etnografijos muziejuje yra ir unikalių lietuviškų eksponatų (kai kurių neturi net Lietuvos muziejai): 1830–1840 siūtų tautinių kostiumų, juostų, buities rakandų, medžio drožinių, šventųjų skulptūrų, Užgavėnių kaukių ir kitų.