Rùsijos finánsų refòrmos (19 a. 7 dešimtmetis)
Apėmė valstybės iždą, bankų sistemą, iš dalies – valstybinius mokesčius. Jos pradėtos vykdyti per Krymo karą (1853–56) išryškėjus Rusijos ekonominiam ir politiniam atsilikimui ir itin sunkiai jos finansinei padėčiai. Siekiant skatinti pramonės ir prekybos plėtotę 1860 įsteigtas Valstybės bankas (pavaldus Finansų ministerijai), kuriam suteikta teisė duoti trumpalaikes komercines paskolas. 1862 įsteigta Vyriausioji išpirkos įstaiga, kuri vykdė su baudžiavos panaikinimu susijusias išpirkos operacijas. Nuo 1862 Finansų ministerija ėmė kontroliuoti valstybinių įstaigų finansinę veiklą ir valstybės lėšų naudojimą (iki tol kiekviena ministerija turėjo savo lėšų ir jas leido savo nuožiūra), pradėjo rengti ir viešai skelbti metinį valstybės biudžeto projektą (jį tvirtindavo imperatorius ir Valstybės taryba). Siekiant išvengti korupcijos 1864 finansų kontrolė buvo centralizuota. Nuo 1866 valstybės kontrolieriaus ataskaitos irgi buvo skelbiamos viešai. Po reformų dar liko kai kurių feodalizmo liekanų (pvz., valstiečiai tebemokėjo pagalvės mokestį, miestiečiams jis panaikintas 1863), be to, valstybės kontrolierius kontroliavo ne visas valstybės įstaigas. Vis dėlto šiomis reformomis buvo sukurta visai moderni finansinė sistema, kuri su nedideliais pakeitimais galiojo iki 1917.