Rùsijos mókslų akadèmija (rus. Российская академия наук, Rossijskaja akademija nauk), svarbiausia Rusijos mokslo įstaiga, atliekanti ir nustatanti fundamentaliųjų tyrimų kryptis ir koordinuojanti šalies mokslinius tyrimus gamtos, technikos ir socialinių mokslų srityse. Yra Maskvoje.
Struktūra ir veikla
Veikia 13 skyrių (Biologijos mokslų, Chemijos ir medžiagų mokslų, Energetikos, mašinų gamybos, mechanikos ir valdymo procesų, Fizikos, Fiziologijos mokslų, Globalinių problemų ir tarptautinių santykių, Istorijos ir filologijos, Matematikos, Medicinos mokslų, Nanotechnologijų ir informacinių technologijų, Visuomenės mokslų, Žemės mokslų, Žemės ūkio mokslų), 3 regioniniai skyriai (Uralo, įkurtas 1932 Jekaterinburge, Sibiro, įkurtas 1957 Novosibirske, Tolimųjų Rytų, įkurtas 1991 Vladivostoke), 14 regioninių mokslo centrų (Černogolovkos, Dagestano, Kabardos‑Balkarijos, Karelijos, Kazanės, Kolos, Pietų, Puščino, Samaros, Sankt Peterburgo, Saratovo, Troicko, Ufos, Vladikavkazo). Akademijai priklauso apie 1000 mokslo institutų ir centrų, mokslo tarybų ir komitetų (juose dirba daugiau kaip 50 000 mokslo darbuotojų). Rusijos mokslų akademija turi bibliotekų (iš jų – Rusijos mokslų akademijos biblioteka), muziejų, botanikos sodų ir kitų įstaigų, rengia mokslinių tyrimų ekspedicijas.
Rusijos mokslų akademijos Prezidiumo pastatas Maskvoje, Lenino prospekte (1990, vyriausiasis architektas Jurijus Platonovas)
Rusijos mokslų akademijos Petro Didžiojo antropologijos ir etnografijos muziejus (Kunstkamera) Sankt Peterburge
Bendradarbiauja su 230 šalių mokslo institucijomis (iš jų – nuo 1996 ir su Lietuvos mokslų akademija). Už žymius mokslinius darbus, atradimus skiria premijas ir apdovanojimus (aukščiausias apdovanojimas – kasmet skiriamas M. Lomonosovo didysis aukso medalis). Akademija kasmet išleidžia apie 5560 pavadinimų knygų ir mokslo žurnalų, iš jų – nuo 1992 Doklady Akademii Nauk. Rusijos mokslų akademijos aukščiausioji institucija – visuotinis akademikų ir narių korespondentų susirinkimas – svarsto mokslinės raidos šalyje problemas, nustato pagrindines kryptis, sprendžia organizacinius Rusijos mokslų akademijos klausimus, renka akademikus, narius korespondentus, prezidentą (jį tvirtina Rusijos Federacijos prezidentas). Veiklai tarp visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja Rusijos mokslų akademijos prezidiumas. 838 tikrieji nariai, 1076 nariai korespondentai ir 452 užsienio nariai (2021).
Istorija
Rusijos mokslų akademija įkurta Rusijos caro Petro I įsaku 1724 01 28 (pagal naująjį kalendorių – 02 08) Sankt Peterburge Vakarų Europos akademijų pavyzdžiu kaip Imperatoriškoji mokslų ir menų akademija (Imperatorskaja akademija nauk i chudožestv). 1803 pavadinta Imperatoriškąja mokslų akademija (Imperatorskaja akademija nauk), 1836 – Imperatoriškąja Sankt Peterburgo mokslų akademija (Imperatorskaja Sankt‑Peterburgskaja akademija nauk).
1917 tapo Rusijos mokslų akademija, 1925 – SSRS mokslų akademija (Akademija nauk SSSR), nuo 1991 Rusijos mokslų akademija.
1934 perkelta į Maskvą. 18 a. daugiausia plėtojo matematikos ir gamtos mokslus. 19 a. prie akademijos įkurta Pulkovo observatorija (1839), laboratorijų, mineralogijos, Azijos muziejai. 1841 įkurti skyriai: fizikos ir matematikos, rusų kalbos ir literatūros, istorijos ir filologijos. 1928 buvo 9, 1934 – 25 mokslinio tyrimo institutai. Įkurta visuomenės mokslų (ekonomikos, filosofijos, teisės) institutų. 1929 įsteigta aspirantūra. 20 a. 4 dešimtmetyje pradėti organizuoti akademijai formaliai pavaldūs filialai ir mokslinių tyrimų bazės (gaudavo finansavimą fundamentaliesiems moksliniams tyrimams) sąjunginėse respublikose, kraštuose ir srityse (1940 SSRS okupavus Lietuvą buvo įsteigta ir Lietuvos mokslų akademija).
Rusijos mokslų akademijos Sankt Peterburgo mokslo centras (šiame pastate veikė Peterburgo mokslų akademija)
2011 veikė 11 skyrių (Biologijos, Chemijos ir medžiagų mokslų, Energetikos, mašinų gamybos, mechanikos ir valdymo procesų, Fizikos, Fiziologijos ir fundamentaliosios medicinos, Globalinių problemų ir tarptautinių santykių, Istorijos ir filologijos, Matematikos, Nanotechnologijų ir informacinių technologijų, Socialinių mokslų, Žemės mokslų), 3 regioniniai skyriai (Uralo, įkurtas 1932 Jekaterinburge, Sibiro, įkurtas 1957 Novosibirske, Tolimųjų Rytų, įkurtas 1991 Vladivostoke), 14 regioninių mokslo centrų (Černogolovkos, Dagestano, Kabardos‑Balkarijos, Karelijos, Kazanės, Kolos, Pietų, Puščino, Samaros, Sankt Peterburgo, Saratovo, Troicko, Ufos, Vladikavkazo, Žemutinio Naugardo). Akademijai priklausė 470 mokslinio tyrimo institutų ir mokslinių centrų, prie jos prezidiumo veikė 14 mokslinių institucijų, 14 mokslo tarybų, 16 funkcinio pobūdžio tarybų ir komisijų, 9 komitetai (2011 juose dirbo daugiau kaip 55 000 mokslo darbuotojų). Buvo 522 tikrieji nariai, 822 nariai korespondentai.
2013 prie Rusijos mokslų akademijos prijungtos Rusijos medicinos mokslų akademija (įkurta 1992) ir Rusijos žemės ūkio mokslų akademija (įkurta 1992).
2015 09 29 įsteigtas Rusijos mokslų akademijos profesoriaus garbės vardas. 2015 12 patvirtinti 497 tokie profesoriai.
Nobelistai
Nobelio premiją yra gavę akademijos nariai: I. Pavlovas (1904), I. Mečnikovas (1908), I. Buninas (1933), N. Semionovas (1956), I. Tammas (1958), I. Frankas (1958), P. Čerenkovas (1958), L. Landau (1962), N. Basovas (1964), A. Prochorovas, (1964), M. Šolochovas (1965), A. Solženicynas (1970), L. Kantorovičius (1975), A. Sacharovas (1975), P. Kapica (1978), Ž. Alfiorovas (2000), A. Abrikosovas (2003), V. Ginzburgas (2003), A. Geimas (2010).
Akademijos nariai iš Lietuvos
Rusijos mokslų akademijos užsienio nariais buvo išrinkti J. Požela (1984), K. Ragulskis (1987), J. Dulevičius (1992), nariais korespondentais – J. Matulis (1946) ir V. Kontrimavičius (1970).
Imperatoriškoji mokslų ir menų akademija; Imperatoriškoji mokslų akademija; Imperatoriškoji Sankt Peterburgo mokslų akademija; SSRS mokslų akademija