Rùsijos mókslų akadèmijos bibliotekà (rus. Библиотека Российской академии наук, Biblioteka Rossijskoj akademii nauk), viena didžiausių Rusijos ir pasaulio bibliotekų; knygotyros, bibliotekininkystės ir bibliografijos centras. Yra Sankt Peterburge. Trečia pagal dydį biblioteka Rusijoje.
Fondai ir veikla
Bibliotekos bendrąjį fondą (daugiau kaip 26,5 mln. dokumentų) sudaro universalusis fondas (jame saugoma daugiau kaip 20,5 mln. knygų ir dokumentų, iš jų – 40 % užsienio leidiniai) ir 11 specializuotųjų fondų bei 5 akademinių bibliotekų šakiniai fondai (daugiau kaip 6 mln. leidinių). Biblioteka turi apie 250 000 vertingų retų 15–17 a. leidinių (aldų, pirmuosius Dante’s, F. Petrarcos, G. Boccaccio veikalus), 18 500 senųjų rankraščių (iš jų – vienas seniausių 14–15 a. rusų metraščių sąvadas Ipatijaus metraštis), vieną didžiausių pasaulyje kartografinių leidinių kolekcijų (iš jų – Rusijos imperatoriui Petrui I priklausę žemėlapiai, planai ir brėžiniai), 9 mln. žurnalų, daugiau kaip 260 000 pavadinimų laikraščių, inkunabulų ir paleotipų, 18 a. rusiškų knygų ir žurnalų kolekciją, akademijos leidinių, išleistų nuo jos gyvavimo pradžios.
Rusijos mokslų akademijos biblioteka Sankt Peterburge
Turi vertingą lituanistikos kolekciją: 1658 į Rusiją išgabentą Radvilų metraštį, 1772 – Nesvyžiaus Radvilų bibliotekos dalį (apie 15 000 pavadinimų; 18 a. pabaigoje Rusijos mokslų akademijos bibliotekos bibliotekininkai parengė ir publikavo šios bibliotekos dviejų dalių katalogą Catalogus Bibliothecas Radzvilianae, 1801–1840 katalogas buvo papildytas ir sutvarkytas teminiu principu, iš viso – 18 skyrių). 1922 E. Volteris padovanojo Mažojoje Lietuvoje 1864–1904 leistų lietuviškų leidinių rinkinį (apie 600 pavadinimų knygų, arba apie 700 tomų, išliko 139 pavadinimų leidinių).
Biblioteka turi 15 skaityklų, 33 akademines bibliotekas (jų fonduose yra 6 mln. vienetų dokumentų).
Rusijos mokslų akademijos biblioteka bendradarbiauja su daugeliu pasaulio bibliotekų, dalyvauja tarptautinių bibliotekinių organizacijų veikloje. Leidžia bibliografines rodykles, skelbia mokslinius rankraščių aprašymus, rengia knygų kolekcijų katalogus, organizuoja mokslines konferencijas.
Istorija
Biblioteka įkurta 1714 Rusijos imperatoriaus Petro I įsakymu kaip Rusijos valstybinė biblioteka (Rossijskaja gosudarstvennaja biblioteka), 1724 sujungta su Rusijos mokslų akademija ir pavadinta Imperatoriškosios mokslų ir menų akademijos biblioteka (Biblioteka Imperatorskoj akademii nauk i chudožestv), 1803 tapo Imperatoriškosios mokslų akademijos biblioteka (Biblioteka Imperatorskoj akademii nauk), 1836 – Imperatoriškosios Sankt Peterburgo mokslų akademijos biblioteka (Biblioteka Imperatorskoj Sankt‑Peterburgskoj akademii nauk), 1917 – Rusijos mokslų akademijos biblioteka, 1925 – SSRS mokslų akademijos biblioteka (Biblioteka akademii nauk SSSR), nuo 1991 vėl Rusijos mokslų akademijos biblioteka.
Bibliotekos pradinį fondą sudarė carų bibliotekų, Vaistinių prikazo rankraščiai ir knygos, Petro I, Holšteino, Kuršo hercogų asmeninės bibliotekos. Nuo 1783 bibliotka gauna Rusijos leidinių privalomąjį egzempliorių. V. Lenino nurodymu 1921–1924 biblioteka buvo perkelta į pastatytą naują pastatą. Per 1901 gaisrą Rusijos mokslų akademijos biblioteka neteko 1500 tomų vertingų leidinių.
Per 1988 gaisrą sudegė apie 400 000 knygų (iš jų – 188 000 užsienio kalbomis) ir trečdalis laikraščių fondo, 500 000 knygų nepataisomai nukentėjo, 6 mln. knygų užlieta vandeniu, 7,5 mln. knygų nukentėjo nuo drėgmės, 10 000 – nuo pelėsių. Didžiausiu nuostoliu laikoma 152 245 egzempliorių užsienio leidinių ir akademiko K. A. von Baero fondo (apie 62 000 knygų) netektis. Vėliau pavyko atkurti dalį prarastų leidinių – 62 % Rusijoje išleistų ir 8 % iš K. A. von Baero kolekcijos.
SSRS mokslų akademijos biblioteka; Imperatoriškosios mokslų akademijos biblioteka; Imperatoriškosios Sankt Peterburgo mokslų akademijos biblioteka