Rùsijos mùzikos akadèmija (Российская академия музыки; Rossijskaja akademija muzyki), Rùsijos Gnèsinų mùzikos akadèmija (Российская академия музыки имени Гнесиных; Rossijskaja akademija muzyki imeni Gnesinych), iki 1992 Gnèsinų pedagòginis mùzikos institùtas (Государственный музыкально-педагогический институт имени Гнесиных; Muzykalno‑pedagogičeskij institut imeni Gnesinych), valstybinė muzikos mokymo įstaiga Maskvoje.
Akademijos struktūra
Rusijos muzikos akademijos koncertų salė
Turi septynmetę pradinę muzikos mokyklą, 4 metų aukštesniąją mokyklą (kolegiją) ir akademiją. Veikia (2019) 8 fakultetai (Orkestro, Fortepijono, Liaudies instrumentų, Vokalo, Istorijos, teorijos, kompozicijos, Liaudies meno ir vadybos, Dirigavimo, Estradinės muzikos meno), 39 katedros. Dirba daugiau kaip 400 pedagogų, studijuoja daugiau kaip 2000 studentų (iš Rusijos ir kitų valstybių). Akademija yra svarbus muzikologijos centras, kuriame rengiami ir leidžiami tiriamieji veikalai (nuo 1959 išleista daugiau kaip 500 leidinių), ginamos disertacijos, veikia įvairios laboratorijos (tradicinių muzikos kultūrų tyrimo, vokalo metodikos, muzikos mokymo techninių priemonių ir kita), rengiamos konferencijos.
Akademijos istorija
1895 J. Gnesina su seserimis J. Savina‑Gnesina ir M. Gnesina įkūrė privačią muzikos mokyklą. Joje dar dėstė M. Gnesinas, R. Glieras, A. Grečianinovas, J. Bekman‑Ščerbina. 1919 mokykla buvo suvalstybinta, 1920 suskirstyta į vaikų muzikos mokyklą ir muzikos technikumą (aukštesnioji muzikos mokykla). 1944 prie esančių mokyklų įsteigtas Gnesinų pedagoginis muzikos institutas (1948 – aspirantūra ir Neakivaizdinis skyrius, 1961 – Ufos filialas, 1970 – asistentūra stažuotė muzikos atlikėjams), 1946 – dešimtmetė muzikos mokykla. 1895–1967 mokyklų komplekso meno vadovė buvo J. Gnesina. Institutas rengė muzikos atlikėjus, pedagogus aukštosioms ir aukštesniosioms muzikos mokykloms, muzikos mokslininkus. Veikė 4 fakultetai: Fortepijono, Orkestro, Vokalo ir Muzikos istorijos, teorijos, kompozicijos. Studijavo pianistai, stygininkai, pūtikai, dainininkai, choro dirigentai, muzikologai, kompozitoriai, rusų liaudies muzikos instrumentais grojantys muzikantai. Dėstė H. Neuhausas, M. Judina, L. Oborinas, T. Gutman, M. Grinberg, J. Flieras, K. Erdeli, A. Aleksejevas, S. Kozolupovas, A. Jampolskis, M. Tabakovas, T. Dokšiceris, N. Špiler, A. Vedernikovas, K. Ptica, A. Jurlovas, N. Peiko, A. Chačaturianas, B. Čaikovskis, B. Pokrovskis, V. Konen, J. Tiulinas, M. Pekelis, V. Fermanas, S. Skrebkovas, V. Bobrovskis ir kiti. Veikė studentų simfoninis, kamerinis ir liaudies instrumentų orkestras, chorai, operos studija. Atsirado naujų specialybių: liaudies solinio dainavimo (nuo 1978), estrados meno (nuo 1984), garso režisūros (nuo 1987), vargonų (nuo 1998), muzikos vadybos (nuo 2005). Rusijos muzikos akademiją baigė daugiau kaip 12 000 absolventų, tarp jų – Z. Doluchanova, J. Svetlanovas, M. Tariverdijevas, V. Fedosejevas, T. Dokšiceris, L. Zykina, J. Kisinas, J. Kazakovas, J. Kobzonas, A. Rudinas, V. Daškevičius, D. Tuchmanovas, A. Liubimovas, N. Gulianickaja ir kiti. Iš studentų kolektyvų susiklostė Maskvos kamerinis choras (vadovas V. Mininas), folkloro ansamblis (vadovas D. Pokrovskis), orkestras Rusijos kamerata. Rektoriai: J. Muromcevas (1953–70), V. Mininas (1970–79), S. Kolobkovas (1979–81 ir 1984–99), J. Aleksandrovas (1981–84), M. Sajamovas (2000–08), G. Majarovskaja (nuo 2008).
Akademijoje studijavę lietuviai
Iš Lietuvos studijavo L. Balčiūnas (kaip perkusininkas 1982–86; aspirantūroje 1986–88), pianistai M. Diamandidi (koncertmeisterio aspirantūroje 1979–82), G. Kėvišas (solinėje aspirantūroje 1980–82), V. Vitaitė ir A. Povilaitis (fortepijonų dueto aspirantūroje 1972–76), stažavo J. Neniškytė‑Lyvens (1978) ir kiti.
118