Rùsijos nacionãlinė bibliotekà (rus. Российская национальная библиотека, Rossijskaja nacionalnaja biblioteka), seniausia ir pirmoji viešoji Rusijos biblioteka; viena didžiausių šalies ir pasaulio bibliotekų; mokslinės informacijos, bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros centras. Yra Sankt Peterburge.
Fondai ir veikla
Bibliotekos fonduose saugoma (2023) apie 38,6 mln. knygų ir dokumentų, iš jų – didžiausia pasaulyje leidinių apie Rusiją rusų ir užsienio kalbomis kolekcija, nuo 18 a. periodinių leidinių rusų, ukrainiečių, baltarusių ir kitomis kalbomis, apie 72 000 retų leidinių, viena didžiausių 7000 inkunabulų kolekcija, 441 000 rankraščių (tarp jų – Bedos Garbingojo rankraštis, 746, seniausias visas Senojo Testamento rankraštis Codex Babylinucus Petropalitanus 1008, Trapezundo evangelija, 10 a.), pirmieji rusų raštijos paminklai (Ostromiro evangelija), 900 tomų Aldų tipografijos leidinių, Voltaire’o asmeninė biblioteka (6814 tomų spaudinių; šią biblioteką 1778 Rusijos imperatorė Jekaterina II įsigijo iš Voltaire’o giminaitės), apie 848 000 laikraščių (nuo 18 a.), 14–21 a. Rusijos ir užsienio šalių 202 350 kartografinių leidinių, 410 000 natų leidinių ir muzikos įrašų, apie 533 500 mikroformų.
Rusijos nacionalinės bibliotekos Naujasis pastatas (baigtas statyti 2002, rekonstruotas 2021–2022)
Bendradarbiauja su daugeliu pasaulio bibliotekų. Leidžia žurnalą Bibliotečnoe delo.
Rusijos nacionalinė biblioteka įsikūrusi Pagrindiniame pastate (apima Sokolovo, Rossi, Sobolščikovo, Vorotilovo korpusus, šalia yra Administracinis korpusas ir krylovo nams) ir Naujajame pastate. Rusijos nacionalinės bibliotekos Pagrindinis pastatas (pastatytas 1796–1801; architektai Jegoras Sokolovas, Carlo Rossi, Jevgrafas Vorotilovas) yra architektūros ir kultūros paminklas.
Istorija
Rusijos nacionalinės bibliotekos interjeras
1795 05 16 Rusijos imperatorės Jekaterinos II nurodymu įkurta Imperatoriškoji biblioteka. Jos fondą sudarė Lenkijos didikų Zaluskių asmeninė biblioteka (apie 400 000 tomų), kurią kaip karinį trofėjų rusų karinis veikėjas A. Suvorovas atvežė iš Varšuvos į Sankt Peterburgą po 1794 sukilimo. 1811 biblioteka išleido pirmąjį Rusijoje vadovą apie bibliotekų fondų ir katalogų organizavimą. 1814 pavadinta Imperatoriškąja viešąja biblioteka, 1917 tapo Rusijos viešąja biblioteka, 1932 bibliotekai suteiktas M. Saltykovo‑Ščedrino vardas, nuo 1992 03 27 Rusijos nacionalinė biblioteka.
Imperatoriškoji viešoji biblioteka; Rusijos viešoji biblioteka