Rùsijos švietmas
Švietimo sistemos raida
Pirmosios mokyklos prie cerkvių ir vienuolynų pradėtos steigti Kijevo Rusioje 988–989 įvedus krikščionybę. Jaroslavas Išmintingasis 1030 Naugarde įsteigė aukštesniojo tipo mokyklą krikščionybei tarp pagonių ir ugrų genčių skleisti; joje buvo rengiami naujo tikėjimo dvasininkai. Nuo 12 amžiaus veikė mokyklos Polocke, Žemutiniame Naugarde. Iki 16 amžiaus mokyklų raidą stabdė mongolų‑totorių antpuoliai. Rusija raštingumo atžvilgiu buvo atsilikusi nuo kitų šalių. 1702 Maskvoje įkurta pradinė cerkvinė mokykla (joje daugiausia šventikų vaikai mokėsi rusų, lotynų, graikų kalbų, giedojimo, tikybos, aritmetikos, klasikinės filologijos). Valdant Rusijos imperatoriui Petrui I 17 amžiuje imta steigti valstybines pasaulietines pradines ir vidurines mokyklas (gramatines mokyklas, graikų, lotynų). 1687 Maskvoje įkurta pirmoji aukštoji bendrojo lavinimo mokykla – Slavų, graikų, lotynų akademija (1814 pertvarkyta į Maskvos dvasinę akademiją) rengė valstybės tarnautojus ir dvasininkus. 18 amžiuje įkurtos pirmosios specialiosios vidurinės mokyklos: Maskvoje – Matematikos ir navigacijos, Artilerijos (abi įkurtos 1701), Medicinos (įkurta 1707), Inžinierių (įkurta 1712) mokyklos, Sankt Peterburge – Jūrų akademija (įkurta 1715, dabar Aukštoji karo ir jūros akademija), Inžinierių mokykla (įkurta 1719). Uralo krašte pradėtos steigti pirmosios kasybos mokyklos. 1724 įkurta Peterburgo mokslų akademija, prie jos 1725 įkurtas universitetas, 1726 – gimnazija. Kareivių vaikai mokėsi įgulos mokyklose. 18 amžiuje atsirado uždarų privilegijuotų mokyklų – kadetų korpusų (juose bajorų vaikai buvo rengiami karininkais), kilmingųjų mergaičių institutų (Smolno institutas). Pažangūs švietėjai (I. Beckojus, N. Novikovas, A. Radiščevas) kėlė liaudies švietimo valstybinės sistemos sukūrimo idėją; 1744 išleistas įsakymas dėl pradinių mokyklų steigimo. 1773 Sankt Peterburge įkurtas kasybos institutas, 1779 Maskvoje – matininkų mokykla. 1755 patvirtintas Maskvos universiteto įsteigimo projektas, prie universiteto įkurtos 2 gimnazijos – bajorų ir nekilmingųjų inteligentų.
1782–86 švietimo reforma davė pradžią miestų mokyklų sistemai (gubernijų ir apskričių miestuose buvo kuriamos liaudies mokyklos). 1802 įsteigta Liaudies švietimo ministerija. 1803 Rusijos imperija buvo padalyta į 6 švietimo apygardas (Tartu, Charkovo, Kazanės, Maskvos, Peterburgo ir Vilniaus), joms vadovavo universitetai ir globėjai (kuratoriai). 1804 įstatymu sukurta valstybinė viena su kita susijusių, perimamumo principu pagrįstų mokyklų sistema: vienmetės stačiatikių parapinės mokyklos, dvimetės apskričių mokyklos, keturmetės gubernijų gimnazijos ir trimečiai universitetai (Kazanės universitetas, įkurtas 1804, Sankt Peterburgo universitetas, įkurtas 1819). 1804 išleisti pirmieji bendri Rusijos universitetų nuostatai, suteikę universitetams autonomiją (pagal juos 1804 buvo pertvarkytas ir Vilniaus universitetas). 19 amžiaus pradžioje įsteigtos pirmosios privilegijuotos vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos bajorų vaikams – licėjai (1811 Carskoje Selo įkurtame licėjuje mokėsi A. Puškinas), aukštosios technikos mokyklos, prie universitetų – pedagoginiai institutai. 19 amžiaus pradžioje atsirado aukštųjų technikos mokyklų: Miškų (įkurtas 1803), Kelių inžinerinių korpusų (įkurtas 1809), Civilinių inžinierių (įkurtas 1832, visi Sankt Peterburge) institutai, Maskvos aukštoji technikos mokykla (įkurta 1830). Po 1825 sukilimo numalšinimo Rusijos imperatorius Nikolajus I pareikalavo mokyklose įvesti kareivinių režimą ir fizines bausmes, 1827 išleido įstatymą, pagal kurį baudžiauninkų vaikai negali lankyti gimnazijų ir studijuoti aukštojoje mokykloje. Po 1862 baudžiavos panaikinimo pažangūs visuomenės veikėjai (pavyzdžiui, L. Tolstojus, K. Ušinskis) iškėlė naujajai santvarkai atstovaujančio, pažangaus žmogaus idealą, jų pažangios demokratinės idėjos turėjo įtakos švietimo reformoms: buvo centralizuojamas vadovavimas mokykloms, luominės mokyklos imtos pertvarkyti į miestų. 1864 įstatymu patvirtinti vidurinės mokyklos 2 tipai: septynmetė klasikinė ir šešiametė realinė gimnazija. Buvo plečiamas moterų švietimas – steigiamos mergaičių gimnazijos, Aukštieji moterų kursai. Pradėtos kurti mokytojų seminarijos. Nuo 1872 imta steigti realines mokyklas, daugėjo stačiatikių parapinių mokyklų. 1866 Sankt Peterburge Pigių kambarių draugija įsteigė pirmąjį vaikų darželį.
19 amžiaus pabaigoje Rusijos švietimo sistemą sudarė šios mokyklos: pradinės – vienaklasės (3–4 metai), dviklasės (5–6 metai), aukštesniosios (4 metai); vidurinės – gimnazijos (8 metai), realinės (6–7 metai), komercinės (7–8 metai) mokyklos, dvasinės mokyklos (4 metai), seminarijos (6 metai), kadetų korpusai (7 metai), kilmingųjų mergaičių institutai (8 metai), vyskupijos mokyklos (7–8 metai); kitos mokyklos: specialiosios vidurinės, amatų, žemės ūkio, prekybos, mokytojų seminarijos (4 metai) ir institutai (3 metai). Aukštąjį išsilavinimą teikė universitetai (4 metai). Vidurinėse ir aukštosiose mokyklose mokslas buvo mokamas. 1897 gyventojų surašymo duomenimis, 21 % Rusijos imperijos gyventojų buvo raštingi (daugiausia raštingų – net 70–80 % – buvo Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, mažiausia – jakutų, tik 0,7 %). 1908 priimtas nemokamo ir neprivalomo pradinio mokslo, 1910 – keturmečio pradinio mokslo įstatymas, bet jie nebuvo įgyvendinti (1915 tik 440 pradinių mokyklų, tai yra 3 %, buvo nemokamos). 1914 buvo 77 400 bendrojo lavinimo mokyklų (5 mln. mokinių), 297 specialiosios vidurinės mokyklos (35 000 mokinių), 63 aukštosios mokyklos (71 379 studentai).
Po Spalio perversmo (1917) mokykla atskirta nuo bažnyčios, visos mokyklos perėjo valstybės žinion, mokykla tapo politinės propagandos įrankiu. 1919 imta kurti darbininkų fakultetus (1940 uždaryti padaugėjus vidurinių mokyklų), jie rengė darbininkus ir valstiečius stoti į aukštąsias mokyklas. Šie fakultetai priklausė universitetams ir specialiosioms aukštosioms mokykloms, turėjo dieninį (3 metai; šio skyriaus mokiniai gavo valstybines stipendijas) ir vakarinį (4 metai) skyrių. 1926 apie 40 % priimtųjų į aukštąsias mokyklas sudarė baigusieji šiuos fakultetus. 1933 buvo 1025 darbininkų fakultetai, 340 000 mokinių. 1930 įvestas visuotinis privalomas keturmetis pradinis mokslas kaime 8–10 metų vaikams ir septynmetis mokslas mieste. 1934 mokyklos buvo trijų tipų: pradinė (1–4 klasės), nepilna vidurinė (1–7 klasės) ir vidurinė (1–10 klasės). 1938 įvestas privalomas rusų kalbos mokymas autonominėse respublikose ir srityse, 1940 – mokamas mokslas vidurinių mokyklų 8–10 klasėse, specialiosiose vidurinėse mokymo įstaigose (150–200 rublių) ir aukštosiose mokyklose (300–500 rublių). 1943 įsteigtos naujo tipo vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos – darbininkų jaunimo mokyklos (1958 pavadintos vakarinėmis, arba pamaininėmis, vidurinėmis mokyklomis; vakarinės mokyklos), įvestas pradinis mokslas vaikams nuo 7 metų. Mokykloje buvo sustiprintas karinis‑patriotinis auklėjimas. 1949 paskelbtas privalomo septynmečio, 1958 – aštuonmečio, 1985 – devynmečio mokslo įstatymas. 1977 priimtas dešimtmečio vidurinio, 1985 – vienuolikmečio vidurinio mokslo įstatymas (6–17 metų vaikams). 1950 panaikintas mokestis aukštesnių klasių vidurinėse, specialiosiose vidurinėse ir aukštosiose mokyklose. 1930–90 mokykla buvo ideologizuota ir politizuota, grindžiama komunistine doktrina, dialektiniu materializmu ir ateizmu, unifikuoti mokymo planai ir programos buvo skirti komunistinei asmenybei ugdyti ir komunistinei pasaulėžiūrai formuoti; mokyklos teorinius pagrindus sukūrė N. Krupskaja, A. Makarenko, V. Suchomlinskis ir kiti sovietiniai pedagogai. Ideologinio darbo svarbiausia dalis buvo partinis švietimas – marksistinio lenininio komunistų ir nepartinių mokymosi sistema. 1930 Maskvoje įsteigta SSRS KGB aukštoji mokykla, 1939 – Aukštoji partinė mokykla prie Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto, kuri iki 1991 rengė vadovaujančius partijos, valstybės, spaudos, radijo ir televizijos darbuotojus. 1929 buvo 79 400 pradinių mokyklų (apie 6 milijonus mokinių), 1932 – 95 800 pradinių mokyklų (daugiau kaip 10 mln. mokinių). 1931 mokėsi 84,7 % mokyklinio amžiaus vaikų. 1980 buvo 73 200 ikimokyklinių įstaigų.
Švietimo sistema 21 amžiuje
21 amžiaus pradžioje švietimą tvarko Rusijos Federacijos švietimo ir mokslo ministerija.
Mokoma rusų ir nacionalinėmis (ikimokyklinėse ir bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose) kalbomis. Veikia valstybinės ir privačios (gimnazijos, licėjai, religinės) mokyklos.
Ikimokyklinis ugdymas (2 mėnesių–7 metų vaikams) apima vaikų lopšelius, vaikų darželius, neprivalomo priešmokyklinio ugdymo įstaigas. 2010 buvo 45 600 ikimokyklinių įstaigų, 5 105 420 vaikų (lanko 68 % šio amžiaus vaikų), 1 438 960 darbuotojų.
Švietimo sistemą sudaro dviejų tipų vidurinės mokyklos: bendrojo lavinimo ir profesinio lavinimo (skirtos profesiniam rengimui). Bendrasis lavinimas apima privalomą keturmetę pradinę (6–10 metų vaikams), privalomą penkiametę pagrindinę (10–15 metų jaunuoliams) ir neprivalomą dvimetę arba trimetę vidurinę (pilną) mokyklą (15–17 metų jaunuoliams). Profesinis lavinimas apima pradinį profesinį, vidurinį profesinį, aukštąjį profesinį ir tęstinį ugdymą. Baigusieji profesinio lavinimo vidurinę mokyklą gauna diplomą ir turi teisę dirbti pagal įgytą profesiją arba stoti į aukštąją mokyklą. 2010 buvo 6262 valstybinės pradinės mokyklos (242 040 mokinių), 9960 valstybinių pagrindinių mokyklų (570 770 mokinių), 35 320 valstybinių vidurinių (pilnų) mokyklų (jose dirbo 545 700 mokytojų), 59 privačios pradinės mokyklos, 67 privačios pagrindinės mokyklos, 565 privačios vidurinės (pilnos) mokyklos (jose mokėsi 2 052 000 mokinių, dėstė 73 190 mokytojų), 3910 profesinio lavinimo mokyklų, 1 694 000 mokinių.
Neįgalūs vaikai ugdomi specialiuosiuose vaikų darželiuose ir mokomi specialiosiose mokyklose.
Veikia valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos. Daugiau kaip 50 % studentų už aukštąjį mokslą valstybinėse mokyklose moka. Aukštosios mokyklos skirstomos į universitetines (universitetai, technologiniai universitetai, institutai, akademijos, konservatorijos) ir neuniversitetines (koledžai, technikumai). Universitetinės aukštojo mokslo studijos yra kelių pakopų: pirmoji (bakalauras) trunka 4 metus, antroji (magistras arba specialisto diplomas) – 1–2 metus, trečioji (mokslų kandidatas ir mokslų daktaras). 2010 veikė 660 valstybinių, 474 privačios aukštosios mokyklos, 1 362 680 studentų, 341 100 dėstytojų (iš jų – 111 300 docentų, 35 600 profesorių).
Svarbiausios aukštosios mokyklos (be jau minėtų): Kaliningrado universitetas, Maskvos technologijų (įkurtas 1830), Sankt Peterburgo elektrotechnikos (įkurtas 1886), Tomsko (įkurtas 1878), Sibiro medicinos (įkurtas 1888 Tomske), Sankt Peterburgo medicinos (įkurtas 1897), Sankt Peterburgo politechnikos (įkurtas 1899), Saratovo (įkurtas 1909), Pietų federalinis (įkurtas 1915 Rostove prie Dono ir Taganroge), Irkutsko (įkurtas 1918), Voronežo, S. Gerasimovo kinematografijos (Maskvoje), Maskvos tekstilės (visi trys įkurti 1919), Uralo (įkurtas 1920 Sverdlovske), Archangelsko (įkurtas 1925), Jakutijos (įkurtas 1934), Baškirijos, Petrozavodsko (abu įkurti 1940), Pietų Uralo (įkurtas 1943 Čeliabinske), Dagestano (įkurtas 1957), Krasnojarsko (įkurtas 1970), Tverės (įkurtas 1971), Mordovijos (įkurtas 1972), Altajaus (įkurtas 1973 Barnaule) universitetai, Sankt Peterburgo konservatorija (įkurta 1862), Maskvos P. Čaikovskio konservatorija (įkurta 1866), Maskvos S. Stroganovo menų ir pramonės (įkurta 1825), Sankt Peterburgo medicinos (1925), Sankt Peterburgo pediatrijos (įkurta 1925), Admirolo Makarovo jūrų (įkurta 1944 Sankt Peterburge) akademijos, Sankt Peterburgo technologijos (įkurtas 1928), Maskvos aviacijos technologijų (įkurtas 1930) institutai.
Sankt Peterburgo universiteto pastatai (1722–1742, architektai D. Trezzini, T. Schwertfegeris; buvę Dvylikos kolegijų namai, 1835 perduoti Sankt Peterburgo universitetui)
Mokslo centrai
Mokslo svarbiausias centras – Rusijos mokslų akademija, veikia šakinės mokslų akademijos: Žemės ūkio (įkurta 1929), Pedagoginių mokslų (įkurta 1943), Medicinos mokslų (įkurta 1944, visos Maskvoje), Menų (įkurta 1947 Sankt Peterburge).
Didžiausios bibliotekos
Didžiausios bibliotekos: Rusijos mokslų akademijos biblioteka, Rusijos nacionalinė biblioteka, Rusijos valstybinė biblioteka, A. Lunačiarskio teatro (įkurta 1756), Ermitažo muziejaus (įkurta 1762), Sankt Peterburgo konservatorijos (įkurta 1862), Tretjakovo galerijos (įkurta 1899), Puškino vaizduojamosios dailės muziejaus (įkurta 1912).
Didžiausi muziejai
1812 Borodino mūšio muziejus-panorama Maskvoje (2021)
Veikia apie 4000 muziejų ir filialų, iš jų didžiausi: Maskvoje – Puškino vaizduojamosios dailės muziejus, Valstybinis istorijos muziejus, Rusijos istorijos muziejus, Politechnikos (įkurtas 1872; vienas seniausių pasaulyje), Valstybinis Darwino (įkurtas 1904), Kosmonautikos memorialinis (įkurtas 1981) muziejai, Maskvos valstybinis istorinis, architektūrinis ir landšaftinis muziejus‑draustinis Caricyno, Valstybinis istorinis kultūrinis muziejus‑draustinis Maskvos kremlius (abu įkurti 1994), Maskvos šiuolaikinio meno (įkurtas 1999) muziejus, Tretjakovo galerija, Z. Cereteli meno galerija (įkurta 2001), Maskvos zoologijos sodas (įkurtas 1892; 2011 buvo 260 rūšių daugiau kaip 7500 gyvūnų), Rusijos mokslų akademijos N. Cicino pagrindinis botanikos sodas (įkurtas 1945; didžiausias Europoje, 2011 buvo 17 670 taksonų, iš jų – apie 170 nykstančių augalų rūšių, 1210 rūšių dendrologinė kolekcija, 5840 rūšių tropinių ir subtropinių augalų kolekcija, 5333 taksonų gėlių ir dekoratyvinių augalų), Sankt Peterburge – Antropologijos ir etnografijos muziejus, Ermitažas, Rusijos etnografijos muziejus, Rusų muziejus, Valstybinis muziejus‑draustinis Petergof (įkurtas 18 amžiaus pradžioje, steigėjas rusų imperatorius Petras I), Valstybinis meno, dvaro ir parko ir achitektūros muziejus‑draustinis Carskoje Selo (Puškin), Valstybinis meno, dvaro ir parko architektūrinis muziejus‑draustinis Pavlovskas (įkurtas 18 amžiaus pabaigoje–19 amžiaus pabaigoje; vienas didžiausių Europoje peizažinių parkų), Karo ir jūrų centrinis (įkurtas 1709; vienas pirmųjų Rusijos ir vienas didžiausių muziejų pasaulyje, turi 4 filialus, vienas jų – kreiseris Aurora; 2011 buvo 7000 saugomų objektų, iš jų – daugiau kaip 2000 laivų modelių, kurie laikomi dekoratyvinio ir taikomojo meno šedevrais), Centrinis geležinkelių transporto (įkurtas 1813), Sankt Peterburgo teatro ir muzikos (įkurtas 1908; vienas didžiausių teatro muziejų pasaulyje), Valstybinis Arkties ir Antarktidos (įkurtas 1930; vienintelė Rusijoje ir didžiausia pasaulyje įstaiga, eksponuojanti poliarinės tematikos objektus), Valstybinis religijos istorijos (įkurtas 1932; vienintelis Rusijoje, eksponuojantis objektus apie religijos kilmę ir raidą), 1812 Borodino mūšio muziejus-panorama.
Autonominių respublikų ir sričių švietimas
Duomenų apie Rusijos autonominių respublikų ir sričių švietimą pateikiama straipsniuose apie jas.
Rusijos kultūra
2271
Rusijos konstitucinė santvarka