Rùsijos tarýbų antràsis suvažiãvimas, Rùsijos darbiniñkų ir karevių deputãtų tarýbų antràsis suvažiãvimas, vyko 1917 11 07–09 Petrograde (Smolnio rūmuose).
Sušauktas bolševikų iniciatyva (jų politiniai priešininkai teigė, kad parenkant suvažiavimo deputatus buvo manipuliuojama) dar tebevykstant Spalio perversmui. Atstovavo 402 darbininkų ir kareivių taryboms (valstiečių tarybos ir dalis kareivių tarybų rinkimuose dalyvauti atsisakė). Iš pradžių suvažiavime dalyvavo 649 deputatai: 390 bolševikų, 160 eserų (daugiausia kairiųjų), 72 menševikai ir 27 kitų partijų atstovai. Protestuodami prieš Spalio perversmą ir priimtą atsišaukimą, skelbiantį, kad suvažiavimas paima valstybės valdžią, kai kurie menševikai, dešinieji eserai ir kiti delegatai iš suvažiavimo pasitraukė (dalis pakeitė frakcijas), todėl vėliau liko 625 deputatai: 390 bolševikų, 179 kairieji eserai, 35 susivieniję internacionalistai, 21 ukrainiečių socialistas.
Rusijos tarybų antrasis suvažiavimas priėmė Taikos dekretą (siūlė sudaryti visuotinę demokratinę taiką ir derėtis be išankstinių sąlygų), Žemės dekretą (numatė panaikinti privačią žemės nuosavybę, nacionalizuoti pelningus ūkius, uždrausti samdomąjį darbą ir kita), sudarė naują Rusijos centro vykdomąjį komitetą (senosios sudėties komitetas tvirtino, kad šis suvažiavimas esąs neteisėtas ir ragino jo nutarimų nepripažinti), pritarė Laikinosios vyriausybės nuvertimui ir suformavo kitą vyriausybę – V. Lenino vadovaujamą Liaudies komisarų tarybą.