Rùsijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Žlugus SSRS pereita prie ūkio, grindžiamo rinkos ekonomikos dėsniais. 20 a. pabaigoje privatizuota dauguma pramonės įmonių, išskyrus energetikos ir gynybos sektorius, pradėta vykdyti programa, remianti privačių žemės ūkių plėtrą; 2003 įsigaliojo teisės aktai, leidžiantys pirkti ir parduoti žemės ūkio paskirties žemę. Rusijoje nuosavybės teisių apsauga dar silpna ir privačiam sektoriui taikomos griežtos valstybinės sankcijos. Rusija yra viena konkurencingiausių žaliavų gamintojų. 2009 Rusija užėmė pirmąją vietą pasaulyje pagal gamtinių dujų, antrąją – pagal naftos, trečiąją – pagal plieno eksportą. Nuo 1998 Rusijos ūkis vidutiniškai augo 7 %. 2008–2009 pasaulinės krizės metu kritus naftos kainai Rusija prarado trečdalį valiutinių atsargų. 2009 viduryje ūkio nuosmukis sumažėjo, 2010 pradžioje ekonomika pradėjo augti.
2010 Rusijos BVP sudarė 1,465 trilijono Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 2,223 trilijono Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 10 437 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 15 900 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Tiesioginės užsienio investicijos į Rusijos ūkį sukuria 18,9 % BVP vertės (2010). Infliacija 2010 buvo 8,7 %. Užsienio skola 38,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2011).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Rusijos BVP sudarė 1 775,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 4 785,445 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 12 172,8 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 32 803 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai).
https://s.vle.lt/diagramos/190.html
Pramonė
Gausu naudingųjų iškasenų. Kasybos pramonei svarbiausios yra energetikos pramonės žaliavos – nafta, gamtinės dujos, anglys, uranas. 2010 gauta 505 mln. tonų naftos, 584 mlrd. m3 dujų (antroji vieta pasaulyje pagal gavybą), 317 mln. tonų anglių. Daugiausia naftos gaunama Vakarų Sibire: Chantų‑Mansių autonominėje apygardoje (Priobės, Liantoro, Fiodorovskojės telkiniai; bendrovės Rosneft, Gazprom neft, Surgutneftegaz), Totorijoje (Romaškino; Tatneft), gamtinių dujų – Jamalo Nencų autonominėje apygardoje (Zapoliarnojės, Jamburgo, Urengojaus telkiniai; Gazprom), Barentso jūros (Štokmano), Karos jūros (Leningrado, Rusanovskojės), Ochotsko jūros (Sachalino) šelfe. Daugiausia anglių iškasama Jakutijoje (Elgos telkinys), Tuvoje (Elegesto), Chakasijoje (Minusinsko), Vakarų Sibiro pietuose (Kuznecko anglių baseinas; Kuzbassrazrezugol), Komijoje (Pečioros). 93 % urano gaunama Užbaikalėje (netoli Krasnokamensko; bendrovė Atomredmetzoloto).
anglių kasykla Kuznecko anglių baseine
Išžvalgytas didžiausias pasaulyje Elkono (Jakutija) urano rūdos telkinys. Svarbiausios metalinės naudingosios iškasenos yra geležies, vario, nikelio, alavo, chromo, kobalto, sidabro, aukso rūdos. Geležies rūda kasama Kursko magnetinėje anomalijoje (didžiausias Rusijos geležies rūdos baseinas; Stoilensko, Lebedinsko, Michailovsko telkiniuose kasama atviruoju, Korobovsko telkinyje – požeminiu būdu), Tomsko srityje (Bakčiarsko telkinys), Krasnojarsko krašte (Abagasko), Chakasijoje (Abakano). Alavo rūda kasama Jakutijoje, Chabarovsko krašte, Magadano srityje, chromo – Urale, Čeliabinsko srityje, mangano – Urale, Sibire (Kemerovo srityje; 65 % Rusijos mangano išteklių), Tolimuosiuose Rytuose, volframo ir molibdeno rūdos – Šiaurės Kaukaze, Užbaikalėje, Primorės krašte, Jakutijoje, platinos, švino, cinko – Sibire, Tolimuosiuose Rytuose. Rusija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal sidabro gavybą; Dukato (Magadano srityje) telkinys yra vienas didžiausių pasaulyje. Daugiausia sidabro (73 %) išgaunama perdirbant polimetalų rūdą. Rusijoje gaunama apie 8 % pasaulio aukso išteklių; daugiausia – Rytų Sibire (Magadano srities Susumano ir Jagodnojės telkiniai), Tolimuosiuose Rytuose ir Užbaikalėje. Deimantai kasami Archangelsko srityje, Jakutijoje (Mirno deimantų kasybos centras; 2010 bendrovė Alrosa išgavo 34,3 mln. karatų). Kalio druska kasama Urale (Bereznikų ir Verchnekamsko telkiniai), apatitai – Kolos pusiasalyje, fosforitai – Leningrado ir Kirovo srityse, druska – Astrachanės, Orenburgo srities sūriuose ežeruose, juvelyriniai akmenys – Urale, Altajuje, gintaras – Kaliningrado srityje (prie Jantarno). Rusijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
1
Elektros energiją Rusijoje gamina 334 šiluminės (bendra galia 131,0 gigavatas), 98 hidroelektrinės (44,0 gigavatai), 10 atominių (21,2 gigavato) elektrinių; dar yra vėjo jėgainių (didžiausia – Kaliningrado srityje) ir 5 geoterminės elektrinės (Kamčiatkoje ir Kurilų salose). 2009 Rusijoje pagaminta 992 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos (ketvirtoji vieta pasaulyje). Didžiausia elektros energijos gamybos ir paskirstymo bendrovė – Rosenergoatom; 2010 pagamino 170,1 mlrd. kilovatvalandžių. Daugiausia (apie 62,6 %) elektros energijos Rusijoje pagamina šiluminės elektrinės; didžiausia – Surguto (pastatyta 1985; galia 5600 megavatų, kūrenama gamtinėmis ir naftos dujomis). Didžiausia hidroelektrinė – Sajanų Šušenskojės (pastatyta 2000; galia 6400 megavatų); 2010 pagamino 11 986 mln. kilovatvalandžių. Daugiausia atominių elektrinių yra Rusijos vakaruose; didžiausia – Leningrado (4 blokai, bendra galia 3803 megavatai).
šiluminė elektrinė Maskvoje
Po SSRS žlugimo patyrusi nuosmukį Rusijos pramonė atsigauna. 2010 produkcijos gamybos augimas siekė 8,3 %. Daugiausia pramonė išplėtota europinėje Rusijos dalyje, Urale ir Sibire. Apdirbamoji pramonė sukuria apie 14 % Rusijos BVP vertės. Juodoji metalurgija (viena svarbiausių Rusijos pramonės šakų) sukuria 9,8 % visos Rusijos pramonės produkcijos. 2008 Rusijoje pagaminta 72 mln. tonų plieno, eksportuota 27,6 mln. tonų (ketvirtoji vieta pasaulyje pagal plieno gamybą, trečioji – pagal eksportą). Apie 80 % plieno ir jo gaminių pagamina Evraz Group (būstinė Liuksemburge; 16,3 mln. tonų), Severstal (Čerepovece; 14,7 mln. tonų) bendrovių įmonės, Novolipecko (11,6 mln. tonų), Magnitogorsko (21,8 mln. tonų, 2010) metalurgijos kombinatai. Spalvotoji metalurgija sukuria 2,6 % Rusijos BVP vertės (apie 10,2 % pramonės produkcijos, 2010). Rusijoje yra didžiausios pasaulyje spalvotųjų metalų gamybos bendrovės: aliuminio ir aliuminio oksido – Rusal (pagamino 4,1 mln. tonų aliuminio ir 7,8 mln. tonų aliuminio oksido, apie 10 % pasaulio aliuminio produkcijos, 2010), nikelio, platinos ir paladžio – Norilskij Nikel (po 20 % pasaulio nikelio ir platinos produkcijos, 50 % paladžio).
Automobilius gamina AvtoVAZ (būstinė Toljatti; 801 600, 2008), sunkvežimius – KAMAZ (Naberežnyje Čelnai; 52 700, 2007), ZIL (Maskvoje; 2 200, 2009), mikroautobusus, autobusus, krovininius ir specialiuosius automobilius – grupės GAZ (Žemutiniame Naugarde; 103 000 mašinų, 2010) bendrovių įmonės.
Žemės ūkio techniką gamina Rostselmaš (būstinė Rostove prie Dono; pagamina apie 17 % pasaulio žemės ūkio mašinų), Uraltrak (Čeliabinsko traktorių gamykla) bendrovių įmonės, Čeboksarų agregatų gamykla. Nuo 2000 Rusijoje surenkami užsienio bendrovių (BMW, KIA, General Motors Corporation, Opel AG) automobiliai. Rusijoje gaminama keleiviniai ir kariniai lėktuvai, sraigtasparniai, aviaciniai varikliai, dirbtiniai Žemės palydovai, raketos, raketų varikliai. Jungtinė aviacijos bendrovė (įkurta 2006) gamina karinius Mig, Su, Jak, keleivinius Tu, Il, MC, Sukhoi Superjet lėktuvus (2009 pagamino 17 keleivinių, 2010 – 68 karinius ir 7 keleivinius lėktuvus), sraigtasparnius Mi, Ka, bendrovė Energija gamina Sojuz ir Progress raketas, kosminių stočių modulius, palydovus.
automobilių Lada surinkimo linija bendroės AvtoVaZ gamykloje (Toljattis)
Rusija pirmauja pasaulyje pagal paleistų kosminių laivų ir aparatų skaičių, yra viena pasaulio ginklų prekybos lyderių (apie 23 % pasaulinės ginklų prekybos, antroji vieta po Jungtinių Amerikos Valstijų); ginklus eksportuoja į daugiau kaip 60 šalių (daugiausia į Indiją, Venesuelą, Kiniją, Vietnamą, Alžyrą, Iraną, Braziliją, Jordaniją). Didžiają dalį eksporto sudaro lėktuvai (apie 50 %) ir sraigtasparniai (pagal karinės aviacijos gamybą antroji vieta pasaulyje, pagal sraigtasparnių gamybą – trečioji vieta). Didžiausios bendrovės ir įmonės: Ižmaš (Iževske), Motovilichinskije zavody (Permėje), Almaz‑Antej (Maskvoje), Votkinskij Zavod (Votkinske, Udmurtija), Žemutinio Naugardo mašinų gamykla.
Nuo 2000 sparčiai plėtojama naftos perdirbimo pramonė; 2000 perdirbta 169 mln. tonų naftos, 2004 – 194 mln. tonų (42 % išgautos naftos), 2008 – 236 mln. tonų (48 %). Veikia 30 didelių naftos chemijos, naftos ir gamtinių dujų perdirbimo įmonių; didžiausios: Sibur Holding, LUKOIL (abiejų būstinės Maskvoje), Gazprom neftechim Salavat (Salavate, Baškirija). 90 % pagaminamos produkcijos yra degalai arba kuras (automobilinis benzinas, distiliacinė alyva, suskystintos naftos dujos, mazutas ir kita). Chemijos pramonės įmonės gamina plastikus, rūgštis, mineralines trąšas, sintetinį kaučiuką, gumą, muilą, farmacijos, kosmetikos ir parfumerijos gaminius, dažus. Mineralinių trąšų gamybos didžiausios bendrovės – Eurochem (būstinė Maskvoje), Acron (Didžiajame Naugarde), Uralkalij (Bereznikuose, Permės krašte), sintetinio kaučiuko, plastikų ir kitų cheminių medžiagų – Nižnekamskneftechim (Nižnekamske, Totorija). Rusijos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
2
Maisto pramonės įmonės sutelktos šalies europinėje dalyje, aplink Maskvą, Sankt Peterburgą ir kitus didžiausius miestus. Maisto pramonės svarbiausia produkcija parodyta 3 lentelėje. Daug maisto pramonės gaminių ir žaliavų Rusija importuoja. Didžiausios maisto pramonės bendrovės: Baltika Breweries (alaus, Sankt Peterburge), Čerkizovo (mėsos perdirbimo, būstinė Maskvoje), BAT Russia (tabako, Maskvoje). Rusijoje plėtojama siuvimo, odos, avalynės, plaušienos ir popieriaus, tekstilės (daugiausia Ivanovo srityje) pramonė. Statybų sektoriuje dirba apie 5,5 mln. žmonių (2008). Auga kino pramonė; didžiausios bendrovės: Central Partnership, Direkcija Kino, Art Pictures Studia, TRITE (Maskva).
3
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima apie 206 mln. hektarų Rusijos teritorijos. Ariamoji žemė sudaro apie 60 % žemės ūkio naudmenų, ganyklos – apie 27 %, pievos – apie 11 %. Daugiausia dirbamos žemės yra Pavolgio vidurinėje dalyje, Šiaurės Kaukaze, Urale ir Vakarų Sibire. Žemės ūkis plėtojamas europinės dalies vidurinėje dalyje ir pietuose bei Šiaurės Kaukaze.
Augalininkystės produkcija sukuria 56 %, gyvulininkystės – 44 % visos žemės ūkio produkcijos vertės. 2010 44,6 % produkcijos pagamino privatūs ūkiai, 37,4 % – kooperatyvai, kolektyviniai bei valstybiniai ūkiai, 18,0 % – ūkininkai, turintys didelius ūkius. Auginama daugiausia javai (kukurūzai, kviečiai, rugiai, miežiai), bulvės ir kitos daržovės, saulėgrąžos, cukriniai runkeliai, linai. 2009 visų auginamų pasėlių plotas užėmė 75,2 mln. hektarų žemės (javų pasėliai sudarė 63 %, bulvių – 4 %, pašarinių augalų – 24 %, techninių augalų – 1,2 %). Daugiausia javų užauginama Rostovo, Volgogrado, Voronežo, Kursko, Belgorodo, Tambovo, Lipecko srityse, Krasnodaro, Stavropolio kraštuose, Totorijoje. Šalies pietuose (Volgos–Achtubos slėnyje, Šiaurės Kaukaze) auginama moliūgai, Pavolgio vidurinėje dalyje, Šiaurės Kaukaze – saulėgrąžos, Tolimųjų Rytų pietuose – sojos, europinėje šalies dalyje – linai, cukriniai runkeliai. Rusijos augalininkystės svarbiausios produkcijos rodikliai – 4 lentelėje.
nuimamas kviečių derlius
4
Veisiama galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai, šiauriniai elniai, kailiniai žvėrys (lapės, sabalai, šermuonėliai). 2008 pagaminta 9,3 mln. tonų mėsos (daugiausia kiaulienos ir paukštienos; Belgorodo, Čeliabinsko, Leningrado, Rostovo, Tomsko, Lipecko, Omsko, Penzos srityse, Altajaus krašte, Totorijoje). Pienininkystė išplėtota Totorijoje, Šiaurės Osetijoje, Dagestane, Baškirijoje, Saratovo, Rostovo, Novosibirsko, Tiumenės, Orenburgo srityse, Altajaus krašte. Rusijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 5 lentelėje.
5
Gyvulininkystės ir paukštininkystės produkcijos rodikliai – 6 lentelėje.
6
Žvejyba; daugiausia žvejojama Azovo, Baltijos, Barentso, Ochotsko, Juodojoje, Japonijos, Kaspijos jūrose; 2009 sugauta 3,9 mln. tonų žuvų (uotų, silkių, menkių, kilkių, plekšnių, stintenių, polakų, lašišų, ančiuvių), krevečių, krabų ir kitų jūrinių gyvūnų. Žvejyba išplėtota Astrachanės, Belgorodo, Leningrado, Rostovo srityse, Stavropolio ir Primorės kraštuose, Karelijoje. Apie 5 % visų sugaunamų žuvų užauginama ūkiuose. Rusijos žvejybos didžiausi uostai: Astrachanė, Kaliningradas, Sankt Peterburgas, Murmanskas, Archangelskas, Vladivostokas, Nachodka. Šviežios ir šaldytos žuvys eksportuojamos (daugiausia į Kiniją) ir importuojamos (iš Kinijos, Vietnamo, Argentinos, Čilės, Norvegijos); 2009 eksportuota 960 tūkst. tonų, importuota – 795 tūkst. tonų žuvų.
Rusija – viena didžiausių žaliavinės medienos gamintojų pasaulyje. Per metus pagaminama apie 176 mln. m3 pjautinės medienos (septintoji vieta pasaulyje). Miško pramonė sutelkta Rytų Sibire, europinės dalies šiaurėje ir Tolimuosiuose Rytuose. Dalis medienos eksportuojama (daugiausia į Kiniją, Vakarų Europą, Japoniją, Artimuosius Rytus). Plaušienos ir popieriaus pramonės įmonių daugiausia yra Rusijos europinės dalies šiaurėje ir Rytų Sibire (Archangelske, Syktyvkare, Krasnojarske, Bratske, Ust‑Ilimske, Irkutske). Astrachanėje ir Rostove prie Dono popierius gaminamas iš nendrių.
Turizmas
Maskvos kremlius (15–20 a.)
Žiemos rūmai Sankt Peterburge (18 a.); priekyje – Aleksandro kolona (1834, architektas A. Adamini)
Veikia 6,5 tūkst. turizmo centrų (daugiausia Sankt Peterburge ir Maskvoje). 2005 Rusiją aplankė 22,2 mln. užsienio turistų; daugiausia iš Ukrainos (28,9 %), Kazachijos (11,0 %), Lietuvos (5,6 %), Lenkijos (5,4 %), Suomijos (5,0 %). Pajamos iš turizmo 7,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2005). Lankomiausi miestai – Maskva ir Sankt Peterburgas; jų žymiausi turistiniai objektai – Maskvos kremlius, Raudonoji aikštė, Tretjakovo galerija, Vasilijaus Palaimintojo cerkvė (Maskvoje), Petropavlovsko tvirtovė, Ermitažas, Prisikėlimo bažnyčia, Rusų muziejus (Sankt Peterburge). Lankoma miestų grupė – vadinamasis Rusijos Aukso žiedas (Suzdalė, Vladimiras, Rostovas, Jaroslavlis, Sergijev Posadas), Didysis Naugardas (kremlius, Šventosios Sofijos soboras, Vyskupų ir Arkivyskupų rūmai), Kazanė (kremlius), Tula (kremlius), Solovkų salos, Kaukazas, Uralas, Kamčiatka, Baikalo ežeras, kurortai prie Juodosios jūros ir kiti objektai.
Petro I rezidencija, vadinamieji Didieji rūmai (1714–1728, 1752 perstatyti, architektas B. F. Rastrelli) su fontanų kompleksu – Didžiąja kaskada (1721) Petergofe
Baltijos jūros pakrantė Kaliningrado srityje
Transportas ir ryšiai
atidaromasis Rūmų tiltas per Nevą Sankt Peterburge (1916)
2010 Rusijoje buvo 87 157 kilometrai geležinkelių (antroji vieta pasaulyje); 40 300 kilometrų geležinkelių elektrifikuota. Geležinkeliais pervežama 5,03 mlrd. tonų krovinių, 1,3 mlrd. keleivių (2007). Svarbiausi geležinkeliai: Transsibiro magistralė (ilgis 9288 kilometrai, ilgiausias pasaulyje), Baikalo–Amūro magistralė. Automobilių kelių yra 983 000 kilometrų, iš jų 776 000 kilometrų su kieta danga (iš jų 30 000 kilometrų – greitkeliai; 2009). Devynios magistralės sueina į Maskvą. Svarbiausias plentas – Maskva–Toljatti–Ufa–Omskas–Krasnojarskas–Chabarovskas–Vladivostokas.
Jūrų prekybos laivynui priklauso 1097 laivai, iš jų – 443 registruoti kitose valstybėse (2010). Didžiausi Rusijos jūrų uostai ir jų apyvarta – 7 lentelėje. Laivuojama 102 000 kilometrų vidaus vandenų kelių; Baltosios–Baltijos jūrų, Maskvos, Volgos–Dono, Volgos–Baltijos kanalai, Volga, Obė, Irtyšius, Lena, Jenisiejus, Amūras. Yra 232 oro uostai, iš jų 71 – tarptautinis (2010). Didžiausi oro uostai – 8 lentelėje. Didžiausios oro transporto bendrovės: Aeroflot (Maskva), S7 Airlines (Novosibirsko sritis), Rossija Airlines (Sankt Peterburgas), Transaero (Maskva), UTair (Chanty‑Mansijskas).
Transsibiro magistralė
7
8
Vladivostokas
Dujotiekių yra 166 000 km, naftotiekių 49 000 km, naftos produktotiekių 16 000 km (2009). Naftotiekius kontroliuoja valstybinė bendrovė Transneft, dujotiekius – Gazprom. Svarbiausi vamzdynai: Baltijos vamzdynų sistema, Družba (Draugystė; atšaka į Lietuvą neveikia), Jamalo Nencų apygarda–Europa, Urengojus–Pomarai–Užhorodas, Rytų naftotiekis, Kaspijos vamzdynai. Vamzdynais nafta, jos produktai, dujos tiekiama į kaimynines, Vidurio ir Vakarų Europos šalis.
Bankai
Rusijos centrinis bankas – Rusijos bankas (Bank Rossii, įkurtas 1990 iš SSRS Valstybinio banko Rusijos respublikinio banko, būstinė Maskvoje). 2011 viduryje veikė 1000 kredito įstaigų, iš jų – 941 komercinis bankas (apie 21,3 % jų kapitalo sudarė užsienio kapitalas). Didžiausi komerciniai bankai: Sberbank Rossii (įkurtas 1991 iš SSRS taupomojo banko Rusijos respublikinio banko, būstinė Maskvoje), VTB (įkurtas 1990, iki 2006 Užsienio prekybos bankas, Bank vnešnej torgovli, būstinė Sankt Peterburge), Gazprombank (įkurtas 1990, būstinė Maskvoje), Rosselchozbank (įkurtas 2000, būstinė Maskvoje).
Rusijos piniginis vienetas – Rusijos rublis, lygus 100 kapeikų, įvestas 1991 greta SSRS rublio (cirkuliavo iki 1993 09, visos 1961–1991 išleistos monetos ir iki 1961 išleistos vienos, dviejų, trijų kapeikų monetos dar galiojo iki 1999, 1999–2001 buvo keičiamos santykiu 1000:1).
Vertybinių popierių biržos: Maskvos tarpbankinė valiutų birža (įkurta 1992), RTS (Rossijskaja torgovaja sistema, įkurta 1995, būstinė Maskvoje), Sankt Peterburgo (įkurta 1997), Maskvos (įkurta 1997).
Užsienio prekyba
Rusijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2017)
Užsienio prekybos balansas teigiamas. 2010 eksportuota prekių už 376,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota – už 237,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama (2009) daugiausia nafta (antroji vieta pasaulyje, apie 33 % Rusijos eksporto vertės), naftos produktai (apie 18 %), dujos (pirmoji vieta, 11 %), akmens anglys, mediena, geležies ir kitų metalų rūdos, plienas, mašinos ir įrenginiai, ginklai, mineralinės trąšos, kviečiai, maisto pramonės produkcija. Importuojama mašinos ir įrenginiai (43 % importo vertės), automobiliai, farmacijos gaminiai, plastikai, metalo gaminiai, optikos priemonės, medicinos įranga, maisto produktai, kita žemės ūkio ir maisto pramonės produkcija. 2017 Rusijos prekybos partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2010 į Rusiją eksportavo prekių už 8,5 mlrd. litų (15,7 % eksporto, pirmoji vieta), importavo iš Rusijos – už 19,9 mlrd. litų (32,6 % importo, pirmoji vieta).
2020 prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Lietuvos sudarė 6,46 mlrd. eurų. Lietuva į Rusiją eksportavo prekių už 3,83 mlrd. eurų (daugiausia mašinas ir mechaninius įrenginius bei jų dalis ), importavo iš Rusijos už 2,63 mlrd. eurų (daugiausia mineralinį kurą, alyvas ir jų produktus). Rusijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2020 sudarė 279,2, Lietuvos į Rusijos ūkį – 168,26 mln. eurų.
Rusijos BVP struktūra (2017)
3061
2271
-Rusijos pramonė; -Rusijos žemės ūkis; -turizmas Rusijoje; -Rusijos transportas; -Rusijos bankai; -Rusijos užsienio prekyba; -Rusijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Rusijos konstitucinė santvarka