Rusijos universitetų nuostatai
Rùsijos universitètų núostatai
Reglamentavo Rusijos imperijos universitetų veiklą. Iki 19 a. pradžios kiekvienas universitetas (Rusijos imperijoje tuo metu jų buvo nedaug – vienas Maskvoje, kiti aneksuotoje Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje) turėjo savo nuostatus. Pirmieji bendri nuostatai, išleisti 1804 11 17, įtvirtino universitetų autonomiją: universiteto rektorių rinko universiteto taryba, profesorius – fakulteto susirinkimas; universiteto teismas sprendė bylas dėl studentų vidaus tvarkos pažeidimo universiteto teritorijoje. Universitetai tapo ir švietimo apygardų centrais (vadovavo pradinėms ir vidurinėms mokykloms), tvarkė cenzūros reikalus. Pagal 1804 Rusijos universitetų nuostatus buvo pertvarkytas ir Vilniaus universitetas. Vėliau universitetų autonomija buvo ribojama. 1835 08 07 išleisti nauji nuostatai, sudaryti pagal Kijevo universiteto (atidarytas vietoj po 1830–31 sukilimo uždarytų Vilniaus ir Varšuvos universitetų) nuostatus. Pagal šiuos nuostatus universitetai tapo tiesiogiai pavaldūs švietimo apygardų globėjams; nors rektoriai, dekanai, profesoriai vis dar buvo renkami, rektorių kandidatūras tvirtino imperatorius, profesorių – švietimo apygardos globėjas. Liaudies švietimo ministras įgijo teisę skirti dėstytojus ir savo nuožiūra. Pagal 1863 06 30 išleistus nuostatus universitetai atgavo autonomiją: visi administracijos darbuotojai ir profesoriai vėl buvo renkami universiteto tarybų ir fakultetų susirinkimų. Sugrąžintas 1835 panaikintas universiteto teismas. Universitetai įgijo teisę atidėti mokėjimo už mokslą terminą arba visai atleisti studentą nuo mokesčio. 1884 09 04 nuostatai iš esmės panaikino universitetų autonomiją: rektoriai ir dekanai dabar buvo ne renkami, bet skiriami atitinkamai liaudies švietimo ministro ir švietimo apygardos globėjo. Vėl panaikintas universiteto teismas, jo funkcijas perėmė ministro skiriamas studentų inspektorius. Universiteto baigimo diplomas buvo išduodamas tik gavus specialios komisijos, kuri apklausdavo absolventą (jos narius skirdavo ministras) leidimą – taip siekta sustiprinti dėstymo krypčių kontrolę. Šie nuostatai galiojo iki pat Spalio perversmo (1917).