Rùsijos valstýbinė bibliotekà (rus. Российская государственная библиотека, Rossijskaja gosudarstvennaja biblioteka), didžiausia Rusijos biblioteka ir viena didžiausių pasaulio bibliotekų; mokslinės informacijos, metodinis, bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros centras. Yra Maskvoje.
Fondai
Rusijos valstybinės bibliotekos pagrindinis pastatas (1928–1958, architektai Vladimiras Gelfreichas ir Vladimiras Ščiuko; priešais biblioteką – paminklas F. Dostojevskiui, 1997, skulptoriai Aleksandras Rukovišnikovas ir Michailas Posochinas)
Fonduose saugoma (2023) daugiau kaip 48,7 mln. dokumentų (iš jų – 3 mln. ypač vertingų), iš jų – 12,57 mln. knygų 367 pasaulio kalbomis, 13 mln. periodinių leidinių (240 000 pavadinimų), 1,7 mln. elektroninių dokumentų, apie 510 000 natų leidinių, 1,1 mln. estampų ir fotografijų, 2,3 mln. vienetų specialiosios techninės literatūros, daugiau kaip 652 000 rankraščių, 36 400 garso ir vaizdo leidinių, 157 800 kartografinių leidinių, 3,2 mln. mikroformų. Yra vertingų 6–20 a. rankraščių (Archangelsko evangelija 1092, Citrovo evengelija 14 a. pabaiga–15 a. pradžia), 14 a. vidurio–18 a. retų knygų (pirmieji G. Bruno, Dante’s, M. Koperniko veikalai), spaudos pradininkų (S. Fiolo, I. Fiodorovo, P. Skorinos) leidinių, inkunabulų ir paleotipų, N. Gogolio, I. Turgenevo, A. Čechovo, A. Bloko, M. Bulgakovo ir kitų archyvų, daug lituanistinių spaudinių.
Veikla
bibliotekos Jaunimo skaitykla
Veikia 82 skyriai, 6 moksliniai centrai, 24 skaityklos. Biblioteka gauna Rusijos (gaudavo ir Lietuvos SSR) privalomąjį egzempliorių. Bendradarbiauja su daugeliu pasaulio bibliotekų. Dalyvauja Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos, Tarptautinės standartizacijos organizacijos, Tarptautinės švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos veikloje. Leidžia žurnalą Bibliotečnoe delo, leidinius Biblioteka v ėpochu peremen, Bibliotekovedenie, Kniga v prostranstve kul’tury, Vostočnaja kollekcija, Novosti Meždunarodnoj federacii bibliotečnych associacij i učreždenij, Mediateka i mir, Vestnik Bibliotečnoj Assamblei Evrazii, Observatorija kul’tury, Ochrana kul’turnogo nasledija: problemy i rešenija.
Istorija
Rusijos valstybinės bibliotekos ištakos siejamos su Rumiancevo muziejumi (įsteigtas Sankt Peterburge Nikolajaus I įsaku 1928 03 22, lankytojams atvertas 1831 11 23 kaip Imperatoriškosios viešosios bibliotekos padalinys, steigėjas – rusų valstybės veikėjas N. Rumiancevas; Rusijos nacionalinė biblioteka).
1862 muziejus perkeltas į Maskvą ir pavadintas Maskvos viešuoju muziejumi ir Rumiancevo muziejumi, nuo 1864 – Maskvos viešasis ir Rumiancevo muziejus, nuo 1913 – Imperatoriškasis Maskvos ir Rumiancevo muziejus, nuo 1917 – Valstybinis Rumiancevo muziejus, nuo 1924 – Rusijos valstybinė V. Lenino biblioteka, nuo 1925 – SSRS valstybinė V. Lenino biblioteka, 1992 tapo Rusijos valstybine biblioteka. Bibliotekos fondus sudarė asmeninės bibliotekos, po Spalio perversmo bibliotekai perduota 1,5 mln. tomų nacionalizuotų knygų. Nuo 1921 pradėta gauti lėšų užsienio leidiniams įsigyti, keistis knygomis su kitų šalių bibliotekomis.
2011 biblioteka keitėsi dokumentais su 93 šalių 946 bibliotekomis.
-SSRS valstybinė V. Lenino biblioteka; -Rumiancevo muziejus