Rùsios sùtartys su Bizántija (10 a.), pirmosios Kijevo Rusios tarptautinės sutartys ir pirmieji žinomi jos aktai.
911 09 02 sutartis, sudaryta po kunigaikščio Olego sėkmingo žygio į Bizantiją (apie 907), numatė Rusiai palankias prekybos sąlygas, nustatė belaisvių išpirkimo tvarką, Bizantijoje mirusių Rusios pirklių turto paveldėjimo taisykles, bausmes už įvairius nusikaltimus; sutartyje minimų Rusios atstovų vardai (Karlas, Ingjaldas, Farulfas, Vermundas, Hrollafas, Gunnaras ir kiti) – be išimties normaniškos kilmės.
Pagal 944 sutartį, sudarytą po nepavykusio didžiojo kunigaikščio Igorio žygio į Bizantiją (941), Rusios pirkliai ir pasiuntiniai neteko Bizantijoje kai kurių lengvatų, Rusia įsipareigojo nelaikyti įgulų Dniepro žiotyse ir nepretenduoti į Bizantijos valdas Kryme.
Pagal 971 07 sutartį, sudarytą po nesėkmingo Rusios karo su Bizantija Bulgarijoje, Rusia įsipareigojo nepulti Bizantijos, padėti, jei ją užpultų kokia nors trečioji šalis.