rūšis
ršis, veiksmažodžio morfologinė kategorija, leidžianti to paties veiksmažodžio formomis nusakyti skirtingą jo reikšmės santykį su veikėjo gramatine raiška sakinyje.
Rūšies kategorija Europos kalbose
Daugelyje Europos kalbų (ir lietuvių kalboje), yra dvi rūšies formų grupės: veikiamoji rūšis (aktyvas) ir neveikiamoji rūšis (pasyvas). Kai kuriose kalbose, pvz., senovės graikų, rūšies kategoriją sudaro 3 kaitybos formų grupės: aktyvas, pasyvas ir medijas; pastarosiomis dažniausiai reiškiamas pačiu veikėju apribotas veiksmas. Yra kalbų, neturinčių rūšies kategorijos (baskų, kai kurios kaukaziečių, australų, Amerikos indėnų ir kitos kalbos).
Rūšies kategorija lietuvių kalboje
Lietuvių kalboje veikiamosios rūšies yra vsos vientisinės asmenuojamosios formos, veikiamieji dalyviai, padalyviai, pusdalyviai ir sudėtinės pradėtinių bei atliktinių laikų formos, sudarytos su veikiamaisiais dalyviais. Neveikiamosios rūšies yra neveikiamieji dalyviai ir su jais sudarytos sudėtinės formos, priešinamos atitinkamoms įvairių laikų ir nuosakų veikiamosioms formoms (plg.: šaukiù: esù šaũkiamas, šaukiaũ: buvaũ šaũkiamas, šaũksiu: bsiu šaũkiamas, šaũkčiau: bčiau šaũkiamas, šaũk: bk šaũkiamas; esù / buvaũ / bsiu / bčiau / bk šaũkęs: esù / buvaũ / bsiu / bčiau / bk šaũktas). Neveikiamosios formos yra žymėtas tų priešpriešų narys: jos nusako veiksmą, kurio atlikėjas negali eiti sakinio veiksniu ar dalyvio pažymimuoju žodžiu. Jos dažniausiai vartojamos tada, kai veiksmą (būseną) norima nusakyti neatsižvelgiant į veikėją ar būsenos turėtoją. Tranzityvinių veiksmažodžių neveikiamoji rūšis daroma su visų trijų giminių (dažniausiai vyriškosios ir moteriškosios giminės) neveikiamaisiais dalyviais. Veikėjas arba nepasakomas (Kaimynai buvo išvežti rudenį), arba reiškiamas kilmininko linksniu (Motina buvo vaikų mylima). Intranzityvinių veiksmažodžių neveikiamoji rūšis daroma tik su neveikiamųjų dalyvių bevardės giminės formomis (Čia nerūkoma; Miške vilkų būta).
2352