Rùsnė, miestelis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į pietvakarius nuo Šilutės; seniūnijos centras. 1131 gyventojas (2021). Užima visą Rusnės salą. Miestelio centras įsikūręs salos rytuose. Jam dar priklauso buvę kaimai: Pakalnė (salos šiaurėje), Skirvytė ir Skirvytėlė (pietryčiuose), Šyškrantė (šiaurės rytuose, prie Atmatos, priešais Šyšos žiotis), Uostadvaris (šiaurės vakaruose, prie Atmatos), Vorusnė (vakaruose). Aplink Rusnę teka Atmata, Pakalnė, per miestelį – Skirvytė, Vorusnė, Vytinis, Rusnaitė, Dumblis, Skatulė, Šakutė, Naikupė (visos įteka į Kuršių marias). Plentas į Šilutę. Tiltas per Atmatą (vienintelis kelias į Rusnę). Prieplauka. Evangelikų liuteronų bažnyčia. Žemės ūkio bendrovė Sala, medienos (bendrovė Skatulė), žuvų apdirbimo įmonės.
Rusnės herbas
Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, kultūros centras (2002), biblioteka (1946). Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos Rusnės progimnazijos skyrius, specialioji mokykla, vaikų darželis, lopšelis‑darželis. Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Ichtiologijos stotis (nuo 1962). Etnoarchitektūrinė žvejo sodyba (nuo 1989 muziejus), Uostadvario vandens kėlimo stotis ir švyturys, Polderių muziejus, Rusnės senoji dalis ir kapinynas. Rusnė priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui. 2019 05 18 atidaryta Rusnės estakada virš potvynio užliejamo kelio Šilutė–Rusnė ruožo (svarbi užtikrinant vietos gyventojų susisiekimą per kasmetinius potvynius).
Rusnė
Neringos gatvė Rusnėje
Architektūra
Miestelio plane ryšku ribos šešių buvusių kaimų, kuriuos jungia buvę keliai – dabartinės gatvės. Centras, išsidėstęs salos rytuose, yra spindulinio plano, jame – trikampė aikštė. Evangelikų liuteronų bažnyčios, klebonijos (abi 1809) ir parapijos namų (18 a.–1889) kompleksas. Dauguma pastatų 1–2 aukštų mediniai, pastatyti 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje.
evangelikų liuteronų bažnyčia Rusnėje (1809)
M. K. Gandhi ir H. Kallenbacho paminklas Rusnėje (bronza, 2015, skulptorius R. Kvintas, © LATGA, 2020)
Miestelio dalyje, vadinamojoje Skirvytėlėje (prie Skirvytės upės; klostėsi nuo 19 a. 7 dešimtmečio), žvejų ir smulkiųjų ūkininkų (daržininkų) sodybos išdėstytos laisvai palei upę; dauguma gyvenamųjų namų stovi ilguoju fasadu į upę, tvartai – galu. Etnoarchitektūrinė žvejo sodyba (19 a. antra pusė–20 a. pirma pusė): gyvenamasis namas, sandėlis, tvartas su daržine. M. K. Gandhi ir H. Kallenbacho paminklas (2015, skulptorius R. Kvintas).
2271
Istorija
1366 dokumente paminėtas greta Rusnės esantis Vorusnės kaimas. Apie 1386–88 kryžiuočių karo kelių aprašyme minimas maršrutas nuo Rasytės pilies per Rusnę į Medininkus (dabar Varniai). 1419 pastatyta bažnyčia, įkurta parapija. Nuo 1448 veikė smuklė. Nuo 1525 Rusnė priklausė Prūsijos kunigaikštystei, nuo 1701 – Prūsijos karalystei, nuo 1871 – Vokietijos imperijai. 1540 gyveno 56 šeimos. Nuo 1553 veikė parapinė mokykla. Per Rusnę vyko prekių mainai su Karaliaučiumi, Klaipėda, Tilže ir artimesniais miesteliais, iš Rusnės buvo išvežamos žuvys. 1674 įkurta pieninė ir alaus darykla. Nuo 1722 Rusnė – domeno centras. 18 a. antroje pusėje Rusnė pradėjo plėstis, kai per ją iš Didžiosios Lietuvos į Klaipėdą pradėta plukdyti mediena. 1792 Rusnei suteikta teisė rengti savaitinį turgų ir laikyti keltą per Atmatą. Po 1816 Rusnės dvare pastatytas malūnas, atidaryta kepykla, virvių vijykla; domeno valdybai pelno duodavo ir alaus darykla, degtinės varykla, nendrynų nuoma, žvejyba. 1810 įrengta vandens matavimo stotis, 1833 atidaryta vaistinė. 1825 gyvenvietėje buvo 68 %, 1912 – 60,3 % lietuviškai kalbančių gyventojų.
gyvenamasis namas Rusnėje
Nuo 19 a. vidurio pradėtos statyti garinės lentpjūvės. 1864 įsteigta skolinamoji‑taupomoji draugija, 1872 nutiestas plentas į Šilokarčemą (dabar Šilutė), 1873 įrengtas telegrafas. 19 a. antroje pusėje Rusnėje veikė keli knygynai, bibliotekos, knygrišyklos, 1907–14 ėjo laikraštis Gemeindebote für das Kirchspiel Russ. Nuo 1891 Rusnė – valsčiaus centras. 1913 įvesta elektra, 1912–14 per Atmatą pastatytas tiltas (1944 susprogdintas, 1974 atstatytas). 1923 Klaipėdos kraštą su Rusne prijungus prie Lietuvos veikė darbininkų ir liaudies, žemės ūkio, smulkių gyvulių augintojų, moterų pagalbos, jaunųjų moterų evangelikių draugijos, lietuvių jaunimo kultūros ir švietimo draugija Tiltas (iki 1939). Rusnėje buvo muitinė, žuvų rūkykla, gyventojai vertėsi žvejyba. 1939 Rusnę kartu su Klaipėdos kraštu užgrobė nacių Vokietija, 1944 10 per SSRS–Vokietijos karą beveik visi gyventojai iš miestelio pasitraukė su Vokietijos kariuomene. Po karo Rusnėje įsikūrė gyventojai iš kitų Lietuvos rajonų. 1946 Rusnei suteiktos miesto teisės, įkurtas žuvų priėmimo kombinatas, 1948 įkurta E. Telmano žvejų artelė, nuo 1959 – Rusnės žuvininkystės ūkis, 1988 buvo žvejybos uostas su laivų remonto įmone, žuvų apdirbimo įmonė, ichtiologijos laboratorija, meteorologijos stotis.
Nuo 1967 miestui administraciniu atžvilgiu priklausė visa Rusnės sala. Nuo 1997 Rusnė vėl vadinama miesteliu. 2005 patvirtintas Rusnės herbas. 1815 buvo 1997, 1925 – 1509, 1959 – 2306, 1970 – 2599, 1989 – 2136, 2001 – 1642, 2011 – 1274 gyventojai.
Rusnė
Pakalnė
Atmata
Rusnė