Rùsnės salà, Nemuno deltos dalis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Atmatos, Skirvytės (su Tiesiąja) ir Kuršių marių. Pietuose Rusnės sala ribojasi su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Plotas 43,5 km2; didžiausia Lietuvos sala.
Paviršius – lėkšta aliuvinė lyguma (vidutinis aukštis 0,5–1,5 m, žemiausias taškas 1,3 m žemiau jūros lygio), susiformavusi pleistocene per paskutinįjį apledėjimą, vėliau performuota deltinės akumuliacijos. Vyrauja apsemiamos salpžemių priemolingos lygumos. Daug nedidelių upių, jų šakų ir senvagių: Palaukys, Budulupė, Žaizdrupė, Rusnaitė, Pakalnė, Vorusnė. Pavasarį per potvynius apsemiama; apsaugai įrengta polderių ir vandens kėlimo stočių sistema, pastatyti pylimai, upių krantai sutvirtinti gelžbetoninėmis plokštėmis. Per Nemuno deltą eina Arkties–Europos–Afrikos paukščių migracijos kelias. Gausu kultūros paveldo paminklų (Uostadvario švyturys, evangelikų liuteronų bažnyčia, Rusnės miesto istorinė dalis, etnoarchitektūrinė žvejo sodyba ir kita). Vienintelis kelias į salą – tiltas per Atmatą. Rusnėje yra prieplauka. Saloje yra Rusnės miestelis. Rusnės sala priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui.
Rusnės salos kraštovaizdis
Asfaltuotą kelią Šilutė–Rusnė periodiškai užlieja dėl ledų sangrūdų patvinstanti Atmata, tuomet jis tampa nepravažiuojamas. Užliejamame žemiausiame šio kelio ruože 2018–19 pastatyta gelžbetoninė sijinė 460 m ilgio dviejų eismo juostų estakada; vienas ilgiausių tokių inžinerinių statinių Lietuvoje. Statybos darbai prasidėjo 2018 06 22 (parengiamieji darbai – 2018 06 03). Automobilių eismas atidarytas 2019 05 15, oficialiai estakada atidaryta 2019 05 18.
apsemiamos pievos Rusnės saloje
Pakalnė (Skirvytės šaka)
potvynis Rusnės saloje (2013 01 07)
Uostadvario švyturys