„Russkaja istoričeskaja biblioteka“ („Русская историческая библиотека“, „Rusijos istorijos biblioteka“), Rusijos tęstinis leidinys. Ėjo 1872–1927 Sankt Peterburge (1914–24 Petrogradas, nuo 1924 Leningradas). Leido Peterburgo archeografijos komisija. Išėjo 39 tomai.
Paskelbta daugiausia 11–17 a. istorinių šaltinių ir literatūros kūrinių rankraščių bei rečiausių spaudinių: Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktų, vadinamosios Didžiosios suirutės laikotarpio dokumentų, Slaptojo prikazo bylų, ūkinių dokumentų sąvadų (surašymo knygų), stačiatikių cerkvių ir vienuolynų archyvų, kanoninės teisės dokumentų, metraščių fragmentų. Išleista ir su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija susijusių istorijos šaltinių: Lietuvos Metrikos knygų (20, 27, 30 ir 33 tomas), A. Kurbskio (31 tomas) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stačiatikių poleminių kūrinių (4, 7 ir 19 tomas).