„Rusų baletas“ (Ballets Russes), „Russkij balet Diagileva“, Rusų sezonų pagrindu užsienyje įkurta baleto trupė. Pirmu spektakliu laikomas N. Čerepnino Armidos paviljonas (1909, choreografas M. Fokinas). 1911 S. Diagilevas vietoj Imperatoriškųjų teatrų artistų gastrolių pradėjo rengti reguliarius jo įkurtos trupės Rusų baletas spektaklius. Juos rodė Monte Carlo, Paryžiuje, Prahoje, Londone, Romoje, Ispanijos, Šveicarijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos miestuose. Šoko Sankt Peterburgo, Maskvos, Varšuvos Imperatoriškųjų teatrų solistai: T. Karsavina, V. Nemčinova, O. Spesivceva, S. Lifaris, L. Miasinas, V. Nižinskis ir kiti. Nuo 1917 trupėje šoko ir rusų baleto solistų emigrantų studijose Paryžiuje mokęsi baleto artistai, kitų šalių baleto artistai, dažnai net pakeitę pavardes į rusiškas (A. Markova, A. Dolinas). 1911–18 trupės repetitorius buvo E. Cecchetti, baletmeisteris (iki 1914) – M. Fokinas (Rožės dvasia, pagal C. M. Weberio muziką, I. Stravinskio Petruška, abu 1911, Fauno popietė, pagal C. A. Debussy muziką, M. Ravelio Dafnis ir Chloja, abu 1912). Baletus statė V. Nižinskis (I. Stravinskio Šventasis pavasaris 1913), L. Miasinas (E. Satie Paradas 1917, M. de Fallos Trikampė skrybėlė 1919), B. Nižinska (I. Stravinskio Vestuvės 1922, D. Milhaud Mėlynasis traukinys 1924), G. Balanchine’as (I. Stravinskio Apolonas Musagetas 1928, paskutinis Rusų baleto spektaklis S. Prokofjevo Sūnus palaidūnas 1929).
Rusų baleto spektakliai buvo susiję su menininkų grupės Meno pasaulis estetika, juose derinta klasikinė, romantinė choreografijos ir atlikimo stilistika ir ekspresionistiniai, konstruktyvistiniai eksperimentai. Rusų baleto repertuarui būdinga vienveiksmiai spektakliai, kuriuos vienijo tema, stilistika, glaudus kompozitoriaus, choreografo ir dailininko darbas, spektaklių temose ir stilistikoje pabrėžti rusiški motyvai, išskirtos šokėjų vyrų partijos, stengtasi atskleisti šokėjo individualybę, klasikinis šokis tapo laisvesnis, ne toks suvaržytas. Scenografiją ir kostiumus kūrė rusų dailininkai A. Benua, L. Bakstas, N. Gončiarova, t. p. 20 a. pirmos pusės moderniųjų dailės sričių atstovai P. Picasso, C. Chanel, H. Matisse’as, A. Derainas, J. Miró, G. de Chirico, S. Dalí, G. Rouault ir kiti. Rusų baletas turėjo daug įtakos Vakarų Europos meno plėtotei: choreografijai, scenografijai, kostiumo dizainui.
1929 mirus S. Diagilevui Rusų baletas iširo, trupės pagrindu įsteigta kitų rusų baleto trupių. 1929–31 veikė trupė Ballets russes de Vera Nemtchinova. 1932 W. de Basilis ir R. Blumas įsteigė trupę Ballets Russes de Monte Carlo, 1938 ji suskilo į Ballet Russe de Monte Carlo (daugiausia gastroliavo Šiaurės ir Pietų Amerikoje, veikė iki 1968) ir Original Ballet Russe (daugiausia gastroliavo Europoje, veikė iki 1947).
1310