rusų kunigaikščių grobiamieji žygiai į baltų žemes

rùsų kunigáikščių grobiameji žỹgiai į báltų žemès, rusų kunigaikščių ekspansija į baltų teritoriją. Vyko 10 a. pabaigoje–13 a. pirmoje pusėje. 9 a. rytinių vikingų (normanų, rusų istoriografijoje vadinamų variagais; daugiausia švedų) kariaunoms užvaldžius Volchovo–Dniepro prekybos kelią, susidariusi Kijevo Rusia nuo 10 a. plėtė savo ekspansiją į baltų žemes senais vikingų pirklių keliais. Šiaurėje (į Latgalą ir Žiemgalą) ji vyko Dauguvos, pietuose (į jotvingių, tarp jų – į sūduvių žemes) – Bugo (Vyslos intako) baseinų upėmis.

Iš 945 Kijevo Rusios ir Bizantijos sutartyje paminėto Kijevo Rusios pasiuntinio jotvingio Gunarevo Jotvingio galima teigti, kad jotvingių būta tarp Kijevo Rusios valdinių. Jotvingiai buvo nuolat puldinėjami, grobiamos, užvaldomos ir kolonizuojamos jų žemės per 983, 1038 (iš Rusios sostinės Kijevo), 1238, 1245–46, 1253, 1254–55, 1257, drauge su totoriais – 1258–59 (iš Voluinės ir Haličo) žygius. 11 a. viduryje rusai (senrusiai) privertė mokėti duoklę lietuvius, latgalius, žiemgalius, šiaurinius kuršius.

Žiemgaliai išsivadavo 1106, lietuviai – apie 1130, šiauriniai kuršiai – ne vėliau kaip iki 12 a. vidurio. Šiauriniai latgaliai (Talavos, Atzelės žemės) Naugardo ar Pskovo valdžią pripažino iki 13 a. 2 dešimtmečio vidurio. 12 a. antroje pusėje ir pabaigoje palei Dauguvą Latgaloje susikūrė Polocko vasalinės kunigaikštystės: Koknesės kunigaikštystė gyvavo iki 1208, Jersika – iki 13 a. 3 dešimtmečio pirmos pusės. Rusų valdas Latgaloje 13 a. pradžioje užkariavo Kalavijuočių ordinas, rusų valdomas rytinių jotvingių žemes 13 a. prisijungė Lietuva.

683